Dabar populiaru
Publikuota: 2016 vasario 1d. 13:46

Kaunas miestiečių akimis: gražėjantis, bet dar neišnaudojantis viso potencialo

Kaunas ir jo apylinkės pro sraigtasparnio langą
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Kaunas ir jo apylinkės pro sraigtasparnio langą
Daugelis kauniečių šiandien tvirtina, kad Kaune gyventi gera, ir sutinka, jog jų miestas vis labiau gražėja – atsiranda daugiau gyvybės. Miestiečiai džiaugiasi unikalia laikinosios sostinės geografine padėtimi, žaliųjų erdvių gausa, kraštovaizdžiu ir turtingu kultūriniu bei architektūriniu palikimu. Tačiau taip pat pastebi, kad yra dar ir daug neišnaudoto potencialo, – informuoja agentūra.

Pastebimi teigiami pokyčiai

„Kaunas – jaukus miestas, kur daug žalios spalvos, išskirtinių istorinių vietų, pastatų bei erdvių kultūrai. Kauną aš regiu kaip miestą šeimai, kuriame patogu gyventi. Tačiau jame pasigendu įvairesnių socialinio susibūrimo vietų, kavinių, kurių atsidaro nemažai, tačiau visos jos panašios – ypač tokiose miesto gatvėse kaip Laisvės alėja. Čia norėtųsi matyti kuo daugiau gyvybės ir įvairovės“, – sako 6 metus Kaune gyvenanti ir komunikacijos srityje dirbanti Toma Dovidaitytė.

Kauną regiu kaip miestą šeimai, kuriame patogu gyventi.

Jai pritaria ir kaunietė pardavimų vadovė Eglė Gaidienė, kuri sako, kad lyginant su tuo, kaip miestas atrodė prieš 7–8 metus, situacija šiandien tikrai pasikeitusi, ir į gerąją pusę. Pašnekovė išskiria miesto senamiestį, kuris prieš keletą metų, jos teigimu, buvo miręs, o dabar yra labai pasikeitęs ir atgijęs, traukiantis miestiečius bei miesto svečius.

„Teigiamų postūmių tikrai yra, tačiau norint miestą padaryti dar patrauklesnį, reikėtų daugiau verslo investicijų, kurias šiandien daugiausiai sutraukia Vilnius ir Klaipėda“, – mano E.Gaidienė.

Trūksta erdvių gyventi ir verslui įsikurti

Nuo pat gimimo Kaune gyvenančios verslininkės Rasos Siudikienės nuomone, Kaunas – puikus miestas. Tačiau moteris apgailestauja, kad neretai sumanymai ir iniciatyvos kurti šiuolaikiškesnį miestą stringa dėl biurokratinių kliūčių ar valdžios neveiksnumo. Be to, kaunietę liūdina tai, kad šiame mieste vis dar galima pamatyti nemažai apleistų pastatų, o naujų, ryškesnių jų trūksta. Kaip trūksta ir patalpų verslui. Dažniausiai siūlomos erdvės apleistose gamyklose už nepagrįstą kainą.

Kaunietė apgailestauja, kad neretai sumanymai ir iniciatyvos kurti šiuolaikiškesnį miestą stringa dėl biurokratinių kliūčių ar valdžios neveiksnumo.

6 metus Kaune gyvenanti ir komunikacijos srityje dirbanti Toma Dovidaitytė taip pat mano, kad Kaunui reikia naujų pastatų, tačiau prieš pradedant bet kokias statybas, būtina įsitikinti ir užtikrinti, kad nauji statiniai harmoningai įsilies į miesto kraštovaizdį bei išlaikys architektūrinį jo vientisumą. Kaunui, anot jos, praverstų ne tik daugiau vietų verslui įsikurti, bet ir gyvenamųjų namų, kurių, dėl didelio studentų kiekio, itin trūksta.

Panašu, kad augantį naujų gyvenamųjų namų ir erdvių poreikį regi ir statybų bendrovės, kurios Laikinojoje sostinėje vysto vis daugiau projektų, renovuoja ir naujam gyvenimui prikelia apleistas teritorijas.

Štai Naujamiestyje – netoli Laisvės alėjos, Maironio gatvėje, istoriniame pastate nekilnojamojo turto vystytojai įrengė ir nuomoja netradicines patalpas verslui – XIX a. viduryje pastatytas ir paveldo objektu pripažintas pastatas niekuo neprimena šiandien įprastų šaltokų stiklo ir metalo konstrukcijų biurų kompleksų.

Kita statybų bendrovė dėmesį nukreipė į apleistas Kauno krantines. Jose statomos naujos gyvenamosios erdvės. Vienas tokių kvartalų turėtų iškilti Brastos gatvėje, Vilijampolės teritorijoje, dešiniajame Neries krante, priešais Kauno pilį. Planuojama, kad per penkerius metus dabar apleista teritorija pasikeis neatpažįstamai. Pakrantėje statybų bendrovė miestiečiams žada sukurti poilsio erdves, nutiesti pasivaikščiojimo takus.

Krantinėse norėtų daugiau gyvybės

Daugelis kauniečių tokius projektus vertina palankiai. Štai E.Gaidienę stebina, kad miesto krantinėmis verslininkai susidomėjo tik neseniai. Iki šiol jos buvo primirštos.

„Daugelyje prie upių ar kitų vandens telkinių įsikūrusių Europos miestų krantinės tampa gyvybingiausiomis jų dalimis, kur nuolat gausu žmonių. Ten atsidaro kavinės, restoranai, išskirtinės parduotuvės. O Kaune kol kas didžioji dalis upių pakrančių yra apleistos.

Man nelabai suprantama ir Kaune gana dažnai kylanti priešprieša kaskart pradedant naują didesnį projektą. Kartais atrodo, kad bijome naujovių, bet pokyčių vis dėlto norime. Apskritai, juk tuščiose, apleistose teritorijose pradedant tvarkymo darbus, duodamas postūmis ir aplinkiniams kvartalams“, – svarsto E.Gaidienė.

Jai pritaria ir kaunietis, Lietuvos archeologų draugijos narys, Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetų dėstytojas docentas daktaras Mindaugas Bertašius, kurio teigimu, norint Nemuno ir Neries krantinėms įkvėpti gyvybės iš pradžių reikėtų sukurti bent jau minimalią infrastruktūrą pėstiesiems – įrengti laiptelius, praėjimus, takus.

Nors vien tik jų vienų, akademiko manymu, taip pat nepakanka. Jo teigimu, žmonės šiuose kraštuose nuo seno gyveno arti vandens, ant upės kranto, todėl norėtųsi, kad jie ir vėl ten sugrįžtų.

Žmonės šiuose kraštuose nuo seno gyveno arti vandens, ant upės kranto, todėl norėtųsi, kad jie ir vėl ten sugrįžtų.

„Kalbant apie naujus statinius, šiandien Kaune galima pamatyti išties gerų, puikiai prie miesto prisitaikančių ir kartu toliau jo veidą kuriančių pastatų, tačiau, deja, netrūksta ir tokių, kurie darko esamą kraštovaizdį, iškrenta iš architektūrinio konteksto.

Gaila, bet mieste yra ir nemažai visiškai beveidžių pastatų, kurie tampa tiesiog pilku fonu“, – sako docentas, tačiau viliasi, kad architektūriniu ir urbanistiniu požiūriu miestas sulauks vis daugiau teigiamų pokyčių, kurių jau ir dabar galima pastebėti nemažai.

„Šiuo metu Kaune iš tiesų daug kas atnaujinama, renovuojama, atsidaro naujų restoranų, ir ne tik senamiestyje. Tai, kad miestas plečiasi, pradedama tvarkyti Neries pakrantė, apleistos teritorijos, leidžia tikėtis, kad Kaunas įgaus daugiau gyvybės, o į gražėjantį, kultūriškai atsigaunantį miestą noriau grįš ir jo buvę gyventojai“, – įsitikinusi E.Gaidienė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Metas rinktis

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min