Preliminariais duomenimis, praėjusiais metais bendrovė „Kauno švara“ uždirbo daugiau nei 2,1 mln. eurų pelno. Tai yra 1,6 mln. eurų daugiau nei užpernai, kuomet grynasis pelnas siekė 580 tūkst. eurų. Anot įmonės atstovų, didesnį pelną lėmė kelios priežastys: kritusi degalų kaina, peržiūrėti ir optimizuoti maršrutai, didesnė vairuotojų kontrolė transporto priemonėse įdiegus navigacines sistemas.
Pavyko sumažinti veiklos kaštus
Bendrovė „Kauno vandenys“ taip pat gali pasigirti puikiais veiklos rezultatais. Per 2014 metus įmonė uždirbo 2,2 mln. eurų neaudituoto pelno.
„Per praėjusius metus pagerėjo pajamų surinkimas, taip pat pavyko sumažinti įmonės sąnaudas. Pavyzdžiui, elektra buvo perkama centralizuotai per Kauno miesto savivaldybę, kuriai pernai buvo suteikta teisė atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas. Dėl to elektros energijos pavyko įsigyti daug pigiau. Gauta pelno dalis bus skirta įmonės modernizavimui“, – teigė bendrovės „Kauno vandenys“ Ekonomikos skyriaus viršininkė Giedrė Kulvietytė.
„Labai svarbu tai, kad savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdybos daug dėmesio skiria įmonių kaštų optimizavimui. Pavyzdžiui, bendrovė „Kauno energija“ jau kuris laikas pirmauja pagal gamybos investicijas. Natūralu, jog neatnaujinant gamybinių pajėgumų veikla gali pradėti stagnuoti. Po susitarimų su bankų atstovais įsivyravo nuostata, kad savivaldybė pretenduoja ne daugiau kaip į 50 proc. dividendų, o likusias lėšas įmonės skiria veiklos plėtrai ir gamybinių pajėgumų investicijoms ar koofinansuoja investicinius ES projektus. Tikiuosi, jog ši tendencija išliks ir ateityje. Atsižvelgiant į teigiamus rezultatus, būtų protinga kelti žemiausios grandies darbuotojų ir aukščiausios kvalifikacijos specialistų atlyginimus“, – teigė Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Į miesto biudžetą – pusė pelno
AB „Kauno energija“ neaudituotas 2014 m. pelnas siekia 887 tūkst. eurų (3 mln. Lt). Bendrovė 2013 metais gavo 538 tūkst. eurų (1,858 mln. Lt) pelno. Pasak bendrovės atstovų, pelno padidėjimą didžiąja dalimi lėmė „Kauno energijos“ veiklos sąnaudų sumažėjimas, siekęs beveik 27 proc. Veiklos sąnaudos sumažėjo nuo 95,774 mln. eurų (330,690 mln. Lt) iki 75,439 mln. eurų (260,475 mln. Lt).
Pelno paskirstymą spręs eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turėtų įvykti balandžio pabaigoje.
„Optimizuotas valdymas, tų įmonių vadovybės protingi sprendimai, manau, ir buvo raktas į pasiektus rezultatus. Planuojame, jog dividendų pavidalu į savivaldybės biudžetą bus pervesta apie pusė įmonių pelno, – pabrėžė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis. – Aišku, labai svarbu paminėti, kad savivaldybės kontroliuojamų įmonių veikla susijusi ne tik su pelno siekimu, bet ir socialinių funkcijų vykdymu. Tuo jos skiriasi nuo verslo įmonių. Žinoma, net ir atlikdamos socialines funkcijas, savivaldybės įmonės privalo siekti pelno, nes tai yra gyvybiškai svarbu kiekvienai įmonei.“
Pirks naują įrangą
UAB „Laboratorinių bandymų centro“ pelnas, 2013 m. siekęs 33 tūkst. eurų, praėjusiais metais išaugo iki 46,3 tūkst. eurų.
„Visas darbas susideda iš viešųjų pirkimų. Tai ir lėmė šiemet pelningesnį biudžetą palyginti su praėjusiais metais. Atlyginimus darbuotojams mes visada keliame – ir pernai, ir šiemet kelsime. Taip pat planuojame įsigyti naujos įrangos“, – kalbėjo bendrovės „Laboratorinių bandymų centras“ direktorius Gediminas Kunčinas.
Beveik 1,8 mln. eurų pelnu šiemet gali pasigirti ir bendrovė „Kauno autobusai“.
„Toliau dengsime „Autrolio“ padarytus nuostolius ir, žinoma, investuosime į kontaktinį tinklą, techniką ir kitus reikiamus dalykus“, – kalbėjo „Kauno autobusų“ direktorius Kęstutis Derliūnas.
Pelningai pernai dirbo ir „Kauno gatvių apšvietimas“, Kauno komunalinis ir butų ūkis, Stoties turgus, Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“, „Kauno aikštelė“. Nuostolingai praėjusius metus baigė Centrinis knygynas ir „Kauno planas“.
