Koks laimės ir harmonijos receptas gyvenant didmiestyje? Apie visa tai – pokalbis su D.Bubniene.
– Ilgą laiką dirbote „Moterų krizių centre“. Kodėl nusprendėte padėti vyrams?
– Dirbant moterų krizių centre man tapo akivaizdu, kad psichologinės pagalbos reikia ir vyrams. Tačiau pamačiau, kad vyrams labai sudėtinga žengti pirmą žingsnį – ateiti ieškoti pagalbos. Kai kuriuos moterys tiesiog atsitempdavo.
Moterų psichologinės pagalbos kreipiasi penkis kartus daugiau nei vyrų.
Todėl 2009 metais įsteigėme „Vyrų krizių centrą“.
Stipriosios lyties atstovai dažniausiai kreipiasi dėl tarpusavio santykių problemų. Paprastai byrančią santuoką vyrai linkę išsaugoti.
Pastebėjau, kad anksčiau vyrai į mus kreipdavosi kažkieno paskatinti ar palydėti, o dabar vyrai drąsėja, patys skambina ir prašo pagalbos.
Tiesa, moterų psichologinės pagalbos kreipiasi penkis kartus daugiau nei vyrų.
– Kokios problemos kamuoja vyrus?
– Pati didžiausia problemų grupė – tarpusavio santykių bėdos.
Vėliau tai perauga į smurtą artimoje aplinkoje, alkoholio vartojimą. Neretai vyrams iškyla ir gyvenimo prasmės klausimas, patiriama savotiška krizė.
Turime vyrų, kurie nukenčia nuo smurto artimoje aplinkoje. Nemaža dalis nukenčia nuo tėvų, senyvo amžiaus tėvai nukenčia nuo sūnų ar dukrų, brolis skriaudžia brolį. Spręsdami visas problemas žiūrime labai atsakingai.
– Esate viena ir iš asociacijos „Kaunietė“ steigėjų. Kokia veikla šiuo metu užsiimate?
– Vienas pirmų mūsų projektų – gerų darbų karuselė, kurioje atsispindės miestiečių geri darbai. Iš tiesų žmonės daro gera vieni kitiems, tiesiog tai dažniausiai lieka nutylėta.
„Kaunietė“ – tai projektas, kuris kauniečius nuolat informuos apie padarytus gerus darbus.
– Nors susiduriate su žmonėmis, kurie sprendžia vienokias ar kitokias gyvenimo problemas, matote ir laimingų žmonių. Ar kauniečiai – laimingi žmonės?
– Visą gyvenime gyvenu Kaune ir tarp kauniečių. Aš matau, jog esame labai darbštūs žmonės, kurie kartais net per daug laiko skiria darbui, norėdami gerovės savo šeimai.
Esame labai darbštūs žmonės. Kartais net per daug laiko skiria darbui, norėdami gerovės savo šeimai.
Be to, kauniečiai itin didžiuojasi savo miestu.
Pagal laimės indeksus Lietuva neužima pačios aukščiausios vietos.
Todėl stengtis reikia kiekvienam iš mūsų.
Pirmiausia reikia keisti požiūrį, skirti daugiau laiko saviugdai, užsiimti relaksacija, meditacija ir stiprinti pozityvumą.
– Ko palinkėtumėte kauniečiams?
– Gyvenime ateina momentas, kuomet reikia permąstyti savo vertybes. Dėl to kartais tenka keisti darbą, atsisakyti žalingų įpročių, propaguoti sveiką gyvenimo būdą, vykdyti minčių higieną, kad mintys būtų pozityvios, vyti blogas mintis lauk.
Klientams dažnai sakau: „Kai išeisite iš kabineto, pažiūrėkite, kokia graži diena – šviečia saulė, gelsta lapai, labai gražus metų laikas. Ar jūs tą pastebite?“
Visuomet sakau savo klientams: „Kai išeisite iš kabineto, pažiūrėkite, kokia graži diena – šviečia saulė, gelsta lapai, labai gražus metų laikas. Ar jūs tą pastebite?“
Tiesiog reikia mokėti džiaugtis paprastais dalykais, išmokti pastebėti mažas gražias smulkmenas kiekvieną dieną ir akimirką.
Linkiu daugiau optimizmo, vidinės ramybės, daugiau pasitikėjimo vieni kitais, o svarbiausia – daugiau šypsenų mieste.
