Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aktorė Katja Kuttner: žmogaus gyvenimas visada yra vertybė (video)

Katja Kukkola
„Kino pavasario“ archyvo nuotr. / Katja Kukkola
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

16-ame festivalyje „Kino pavasaris“ pristatoma daugiau nei 110 tūkst. bilietų pardavusi tikrų įvykių drama apie talentingos kabareto šokėjos vargus psichiatrinėje ligoninėje „Princesė“. Šiame filme pagrindinį vaidmenį sukūrė geriausia 2010 m. Suomijos aktore pripažinta Katja Kuttner (Kukkola).

Filme, paremtame tikra istorija, pasakojama apie Aną Lapalaineną, kuri yra paguldoma į psichiatrijos ligoninę, nes neatitinka „normalumo“ normų, o jos motina su ja viena nesugeba susitvarkyti. Ligoninėje Ana atsisako būti vadinama tikru vardu ir transformuojasi į asmenybę, žinomą kaip Princesė. Greitai moteris tampa pozityvių emocijų šaltiniu ligoninėje. Tačiau vyriausiasis gydytojas atsisako žaisti pagal Princesės taisykles ir nori jai taikyti elektrošoko bei lobotomijos gydymą. Filmas paremtas tikra istorija.

Pateikiame interviu su Vilniuje viešėjusia ir filmą „Princesė“ pristačiusia aktore K.Kutner.

Sveikinu tapus geriausia 2010 metų Suomijos aktore. Koks tai jausmas?

Labai puiku. Tiesa sakant, gavau du apdovanojimus. Kitas yra nuo kolegų, smagu kaip jie balsuoja. Tikrai labai puiku.

Esate ne tik puiki aktorė, bet dar ir turite šeimą – du gražius vaikus. Kaip sekasi suderinti karjerą su šeimyniniu gyvenimu?

Ačiū Dievui, kad turiu vyrą (juokiasi), kuris labai padeda. Taip pat labai padeda ir tėvai. Ypač kai filmavausi „Princesėje“, buvo daug judėjimo, kraustymosi iš vienos vietos į kitą, turėjau daug darbo. Jeigu ne tėvai, nežinau, kaip butų buvę.

Kuo būtumėte, jeigu nevaidintumėte?

Mokiausi dirbti pedagoge vaikų darželyje. Tad jeigu nevaidinčiau, tikriausiai dirbčiau ten. Bet manau, kad greičiausiai būčiau geresnė aktorė negu mokytoja. (juokiasi)

Dabar norėčiau užduoti keletą klausimų apie patį filmą. Taigi kaip tapote princese, Ana?

Režisierius surengė didžiulę atranką. Gavau vaidinti keletą bandomų scenų su kitais aktoriais. Ir man pavyko.

Ar tas faktas, kad istorija paremta tikrais faktais, kaip nors paveikė jūsų vaidybą?

Manau, kad ne. Iš pradžių gavau daug informacijos apie savo heroję, bet prasidėjus filmavimui apie tai nebegalvojau. Ji gyveno prieš daug metų. Ji nebuvo labai žymus žmogus, kurį visi žino. Juk yra tokių žmonių – menininkų, politikų – kuriuos visi žino. Dėl to, kad ji nebuvo įžymi, man buvo lengviau. Be to, man buvo gana lengva, nes nemačiau jos gyvai, tik nuotraukose. Iš ją prižiūrėjusių seselių žinojau tik vieną dalyką – ji buvo labai pasitempusi. Tai pirmas dalykas, kurį įsidėmėjau. Na, ji elgėsi kaip karališkos šeimos narė. Visada tiesi.

Kaip manote, kodėl filmas tapo toks sėkmingas: ar dėl gero režisieriaus pasiruošimo, ar dėl to, kad jūs ten vaidinate, ar dėl ko kito?

Nežinau. Vakar kalbėjau, kad prieš filmo premjerą visi kalbėjo režisieriui: „geras filmas, bet skirtas tik mažai tikslinei auditorijai“. Na žinot, moterims, kurioms apie keturiasdešimt metų. Bet tikrai nežinau, kodėl taip pasisekė. Pastaraisiais metais labai daug filmų apie trisdešimtmečius, gyvenančius mieste ir ieškančius gyvenimo prasmės. Tikrai nežinau, kodėl mums pasisekė.

VIDEO: Princesė (Prinsessa / Princess) | Kino Pavasaris 2011

Dar turiu keletą žiūrovų klausimų. Jie labai patenkinti jūsų vaidyba – puikiai suvaidinote princesę. Filmas tikrai emociškai sunkus, yra tokių vietų, kurios sukrečia. Kaip manote, ar tas žiaurus gydymas, kurį Ana patyrė psichiatrinėje ligoninėje, tais laikais tikrai buvo toks žiaurus?

Taip, taip tikrai buvo. Viskas tikra, tuo laiku gydytojai neturėjo kitos galimybės, tik gydyti taip, kaip išeina, remdamiesi to meto žiniomis.

Pagrindinė veikėja Ana, arba Princesė, kurią jūs įkūnijate, prieš mirtį pasakė: „aš nesu princesė, aš Ana“. Kaip manote, ar ji tikrai jautėsi princese, ar tik apsimetinėjo?

Kai ją vaidinau, galvojau, kad kartais ji iš tikrųjų galvojo esanti princese, o kartais Ana. Nemanau, kad ji apsimetinėjo visą gyvenimą. Buvimas princese jai padėjo išgyventi. Jos gyvenimas buvo siaubingas, vaikystėje dažnai gyvendavo vis kituose namuose. Nemanau, kad ja kas nors nuoširdžiai rūpinosi. Ji tiesiog norėjo būti kažkas svarbaus kitų akyse.

Vienas iš kritikų pasakė, kad atrodo, jog jūs gimėte vaidinti princesę. Ką manot?

Labai smagu, kad kažkas taip galvoja. Smagu, kad kažkas mano, kad gerai pasirodžiau. Bet juk tai yra mano darbas.

Žmonės, kurie atiduoda savo artimuosius į tokias vietas kaip psichiatrijos ligoninė ir galvoja, kad jie elgiasi gerai, daro gerą darbą artimiesiems. Ką Jūs apie tai galvojat?

Manau, kad tai priklauso nuo daugelio dalykų. Pažįstu žmonių, kurie labai sirgo ir gavo gerą gydymą, o kiti – ne. Viskas priklauso ir nuo pinigų. Pavyzdžiui, Helsinkyje man atrodo, pacientams duoda tik vaistus ir nieko daugiau. Man atrodo, kad mažuose miestuose geresnis gydymas.

Kas vaidinant buvo sunkiausia?

Sunkiausia šiuo atveju buvo tvarkytis su šeimos reikalais – kas pasirūpins vaikais ir panašiai. O jei kalbame apie vaidybą, tai bijojau, kad nesugebėsiu jos pavaizduoti kaip išbaigto asmens, kad kažkuri dalis liks nesuvaidinta. Nenorėjau, kad viskas būtų tik juokingos scenos.

Ko palinkėtumėt šio filmo žiūrovams?

Kuriant šį filmą vis galvojom, kas reiškia būti „normaliu“ ir „nenormaliu“. Manau, kad kiekvienam žmogui gyvenime yra taip atsitikę, kai kažkas baisaus nutinka, artimo žmogaus mirtis ar panašiai, ir imi galvoti, kad esi išprotėjęs, nors ir nesi psichinis ligonis. Norėčiau pasakyti, kad žmogaus gyvenimas visada yra vertybė, netgi kai jis nėra tobulas.

Filmo „Princesė“ seansai:

2011-03-25 d. 20.15 val. – Vilnius - k/c „Forum Cinemas Vingis“, 8 salė,
2011-03-27 d. 19.30 val. – Vilnius - k/c „Forum Cinemas Vingis“, 7 salė.

Komentarai
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min