Labiausiai myliu festivalį „Kino pavasaris“ už jo šilumą ir demokratišką dvasią. Man atrodo, kad tai „plaukia“ iš jo direktorės (keista taip vadinti gerą savo bičiulę) Vidos Ramaškienės. Ją ne be pagrindo vadina ,,festivalio siela“. Ji ir yra SIELA – šilta, jauki, be galo nuoširdi, mylinti kiną ir visus, mylinčius kiną.
Aš dėkinga „Kino pavasariui“ už man suteiktą galimybę sėkmingai startuoti kine su Kristijono Vildžiūno filmu ,,Nuomos sutartis“ (2002 m.). Tai atvėrė mums kelius į Venecijos kino festivalį, kuriame dalyvavome konkursinėje programoje ,,Up Stream“. Po to juosta aplankė dar maždaug 42 festivalius.
Kitas lemtingas įvykis mano gyvenime – 2008 m. festivalio žiūrovai išrinko mane ,,Geriausia Lietuvos kino aktore“. Gavau dovanų kelionę į Kanų festivalį ir piniginį prizą.
„Kino pavasaris“ man visada siesis su lenkų filmu ,,Edis“ (rež. Piotr Trzaskalski, 2002 m.), kuris tiesiog sukrėtė. Puikus režisūrinis ir nepakartojamas aktorinis darbas. Dar ir dabar matau režisieriaus Kim Ki-duko filmo ,,Pavasaris, vasara, ruduo, ... ir vėl pavasaris“ (2003 m.) lėtą metų laikų ir gyvenimo kaitą – himną gyvenimui. Už visa tai esu labai dėkinga pavasariniam ,,Kino pavasariui“.
Dalyvaukite ,,Kino pavasario“ atsiminimų konkurse ir jūs. Siųskite savo atsiminimus, ką jums reiškia ir primena dvidešimt festivalio metų adresu kinopavasaris@15min.lt ir laimėkite akreditaciją į jubiliejinio festivalio filmus. Daugiau apie konkursą skaitykite čia.
