Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Apdovanota jautri ir provokuojanti drama „Ji prarado kontrolę“

E. Puksta su A. Marquardt bei B. Thomas ir K. Kohlstedde
E. Puksta su A. Marquardt bei B. Thomas ir K. Kohlstedde
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Berlyno kino festivalyje „Kino pavasario“ programų sudarytojas E.Pukšta, kaip konfederacijos CICAE žiuri narys, vertino „Jaunojo kino forumo“ programos filmus ir rinko nugalėtoją. Šiemet „Jaunojo kino forumas“ jau pirmais seansais prikaustė dėmesį išradingais atradimais, ilgus debatus provokuojančia dokumentika, plačia egzotika, tarp dviejų žanrų balansuojančiais filmais. Po ilgų debatų CICAE žiuri geriausiu filmu paskelbė vokiečių režisierės Anjos Marquardt režisuotą debiutinę dramą „Ji prarado kontrolę“.

„Nuoširdžiai vertinu pasitaikiusią galimybę sudalyvauti Berlyno tarptautiniame kino festivalyje su specialiu statusu ir pamatyti vieną didžiausių kino industrijos renginių iš arčiau. Šių metų akreditaciją jau pirmą dieną pavadinau „auksine“, nes galėjau laisvai eiti į visus pageidaujamus seansus be jokių eilių, išankstinių registracijų ir bilietų. Žinoma, kad pasirinkimo prioritetą skyriau „Jaunojo kino forumo“ filmams, bet vis tiek numatytą pažiūrėti kandidatų sąrašą viršijau dešimčia papildomų filmų“, - pasakoja E. Pukšta.

Sprendimas –  po dviejų dienų svarstymų ir derybų

Galutinis CICAE žiuri sprendimas negimė per penkias minutes, bendrą verdiktą  pasisekė pasiekti tik po dvi dienas užtrukusių pokalbių bei derybų.

„Mano asmeninis favoritas į trejetuką nepateko, nes kolegoms nepasisekė susidraugauti ir užmegzti ryšį su japonų režisierės Ayumi Sakamoto debiutiniu psichologiniu trileriu „Forma“. Jiems filmas pasirodė pernelyg radikalus, kad rekomenduotume konfederacijos CICAE vienijamiems nepriklausomiems kino teatrams ir kino festivaliams,  - pasakoja E. Pukšta,  - tačiau  labai apsidžiaugiau, kai kitą dieną „Jaunojo kino forumo“ vadybininkė išdavė paslaptį, kad „Forma“ vakare atsiims FIPRESCI kino kritikų asociacijos prizą už geriausią filmą.“

„Man asmeniškai net šiandien visi trys finalininkai yra absoliučiai lygūs ir kiekvieną iš jų drąsiai rekomenduočiau būtinai peržiūrėti. Svarbiausia, kad jie visi yra skirtingi. Suprantama, kad išrinkti vieną patį geriausią nebuvo lengva. Smulkiai išnarstėme kiekvieną filmą ir aptarinėjome visus „už“ bei „prieš“ komentarus. Ilgam laikui tiesiog užstrigome trejų filmų sankryžoje, kai niekas nenorėjo pasitraukti. Natūralu, kad teko traukti kompromisų ginklus, pritaikyti CICAE prezidento manifeste užrašytus principus ir mąstyti, kuriam kanditatui CICAE prizas būtų labiau reikalingas“, - prisimena E. Pukšta

Oficialioje festivalio programoje – ir Lietuvos vardas

Oficialioje programoje pastebėtas ryšys su Lietuva. Aštuonerius metus brandintame, per kelias ekspedicijas Afrikoje nufilmuotame ir konkretaus žanro apibūdinimui nepasiduodančiam belgų režisieriaus Peterio Krugerio kūrinyje “N” aktyviai, virtuoziškai ir įspūdingai pasireiškė lietuvių operatorius Rimvydas Leipus. Jis specialiai atvyko į sausakimšą salę pripildžiusio filmo premjerą iš Odesos, kur ruošiasi filmuoti ukrainiečių režisierės Evos Neymann naują dramą. Ekscentriško prancūzų tyrėjo ir enciklopedijos sudarytojo Raymondo Boremanso minčių srautą vizualizavusio filmo žiūrovai triukšmingai plojo Rimvydui Leipui net du kartus - per pristatymą ir po seanso, kuriam pasibaigus žingeidžiausi berlyniečiai ir svečiai klausinėjo lietuvį apie “N” filmavimo ypatumus ir nuolat judančią kamerą

„Apibendrindamas  festivalio nuotykį, formuluoju išvadą, kad „Jaunojo kino forume“ radau žymiai daugiau vertingesnių filmų negu oficialiame konkurse, kuriame galėčiau išskirti tik vieną ypatingą kūrinį – amerikiečių režisieriaus Richardo Linklaterio dramą „Paauglystė“ (Boyhood), kurioje autentiškai ir stulbinančiai užfiksuota vaikų branda per 12 metų, - pasakoja E. Pukšta, - pagrindinių vaidmenų atlikėjai tiesiog užauga su filmu – iš pradžių jie yra tik dūkstantys vaikai, o po beveik trejų nenuobodžių, linksmų, dramatiškų, emocingų valandų tampa mąstančiais ir savarankiškus sprendimus priimančiais paaugliais. Žmogiškų emocijų kupinas filmas lengvai užsitarnaus žiūrovų simpatijas ir rekomendacijas, giliai palies tėvų širdis ir skatins atpažinti daugelį svarbių momentų vaiko brandoje. Šį filmą reikia rodyti visiems nuo 7-erių iki 100 metų amžiaus. Tai faktiškai vienintelis „Berlinalės“ konkurso filmas, kuris liks ilgai mano atmintyje.“

 

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min