Žvilgsnis į kaimą
Bene didžiausiu šiųmečio festivalio programos „Lietuviškos svajos“ atradimu vadinamas alytiškio Roberto Šarknicko vaidybinis filmas „Nepalikit, prašau…“. Biografinėje dramoje pasakojama istorija apie mergaitę Emiliją ir jos vienatvę. Ji nežino, kad turi dvi seseris ir motiną, bėga iš mokyklos, kartais trokšta dingti iš šio pasaulio.
„Šį filmą sukūrė mano vaikystė. Tai – pirmiausia vaikų globos namai. Kai mane aplankydavo įvairios mintys, lįsdavau po lova arba apsikasdavau smėlio dėžėje“, – pasakojo Alytuje teatro grupės mokytoju dirbantis režisierius R.Šarknickas.
Dramoje nuskamba ne tik laidotuvių maršas, bet ir juoko pliūpsniai – pavyzdžiui, įkaušęs dėdė namo grįžta įsodintas karutyje. „Specialiai nesamdžiau profesionalių aktorių, man svarbūs kaimo žmonės“, – aiškino filmo „Nepalikit, prašau…“ kūrėjas.
Į kaimą grįžo ir režisierė Ramunė Čekuolytė. Jos trumpametražio filmo „Suaugusi“ istorija – taip pat apie mergaitę. Ji nukerta galvą savo vienintelei draugei – vištai. „Man norėjosi atitrūkti nuo dabar madingo filmų formato. Aš pati filmavau, montavau, įdainavau juostoje skambančias dainas“, – teigė režisierė, užsibrėžusi atskleisti nacionalinio lietuviško filmo ypatybes.
Nepatogi dokumentika
Tarp labiausiai intriguojančių premjerinių lietuvių filmų neabejotinai pateks jaunosios kartos režisieriaus Rudolfo Levulio dokumentinė juosta „1,2,3…“. Čia viešumon iškeliami populiariosios „Dainų šventės“ užkulisiai. Tai ne tik dainos ir šokiai, bet ir „treningai“ bei sportiniai bateliai. Sukurti šį trumpametražį filmą užsakė Lietuvos liaudies kultūros centras. „Užsakovai norėjo nestandartinio filmo apie „Dainų šventę“. Ir jie tą filmą gavo“, – subtiliai apie, matyt, ne visiškai sutapusią liaudies centro atstovų ir filmo kūrėjų viziją pasakojo „1,2,3…“ prodiuseris Juozas Javaitis. Tiesa, vėliau jis patvirtino, kad galutinis rezultatas vis dėlto tenkino abi puses – žiūrovams siūlomos 35 minutės eksperimentinės dokumentikos.
Tikri kadrai „suklijuoti“ ir patyrusio režisieriaus Aloyzo Jančoro filme „Akligatvis“, kuriame pasakojama apie lietuvių karių misija Afganistano Goro provincijoje. Šios juostos režisierius anksčiau yra lankęsis karo zonose Kambodžoje, Irake, Kosove. Tačiau ten tiems, kurie vaikščiojo su kamera, nebuvo suteikta daug laisvės. „Afganistane tokia galimybė atsirado, aš ja pasinaudojau. Norėčiau, kad šis reportažiniu būdu sukurtas filmas priverstų žmones susimąstyti, ar turime teisę skverbtis į kitų šalių kultūrą, tradicijas“, – dėstė A. Jančoras.
Norų pildymo metas
Dar dvi „Lietuviškų svajų“ premjeros privers nusišypsoti. Lietuvoje gyvenantis ir meilės turistu save laikantis danų režisierius Allanas van O. T.Andersenas pristato komediją „Hot Dog“.
15 minučių turėtų prabėgti greitai – juolab kad filmo herojui Adomui tris norus pasiūlo išpildyti pats Dievas. Tačiau be „karštosios dešrelės“ reikalai nepajudės. „Temą apie Dievo grįžimą žemėn pasirinkau sąmoningai. Juk dabar, krizės metais, religijos įtaką vis auga“, – aiškino A. van O.T.Andersenas.
Kito trumpametražio filmo „Gėlė“ režisierius Darius Jarašūnas tikino, kad kurti trumpametražę dramą buvo iš tiesų smagu. „Nusprendėme, kad filmo kūrimas – ne kokia smegenų operacija. Filmuodami visi linksmai praleidome 4 dienas, tik po to prasidėjo visi kasdieniai darbai – bilietų tikrinimas, kino salių valymas ir panašiai“, – juokėsi filmo režisierius.
Be šešių minėtų debiutų, „Lietuviškų svajų“ programoje bus proga dar kartą pamatyti ir kino teatruose jau demonstruotus filmus. Tarp jų – šiltų žiūrovų atsiliepimų sulaukęs Giedrės Beinoriūtės „Balkonas“, Valdo Navasaičio „Perpetuum Mobile“, Žeraldo Povilaičio „5 dienų avantiūra“ ir kiti.
