Dabar populiaru
Publikuota: 2015 kovo 26d. 11:27

Filme „Dainų šalis“ Puvočių kaimą matome amerikietės akimis

Filmo „Dainų šalis“ režisierė Aldona Watts
Audriaus Solomino nuotr. / Filmo „Dainų šalis“ režisierė Aldona Wattsg

Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ programoje „Lietuviai svetur“ svečiuojasi JAV režisierė Aldona Watts. Žiūrovams ji pristatė debiutinį dokumentinį filmą „Dainų šalis“, kurio centre – įstabi Dainavos gamta, šio regiono tradicinės dainos ir papročiai. Penkios energingos ir žvalios Puvočių kaimo močiutės ne tik prižiūri artimųjų kapus, grybauja ar poteriauja, bet atranda laiko ir dainavimui. Dainos šioms močiutėms ilgą laiką padėjo puoselėti ilgametes draugystes bei iškęsti karo ir okupacijos negandas.

Trumpas režisierės interviu iš susitikimo su žiūrovais:

Supažindinkite mus su savo lietuviškomis šaknimis. Kodėl jus, amerikietę, sudomino tokia tema?

Mano močiutė yra lietuvė. Aš su ja augau ir prisimenu ją pasakojant apie prieškario Lietuvą ir tradicijas. Mano mama, būdama Amerikos lietuvė, mus taip pat augino labai stipria lietuviškumo dvasia. Kai prieš 10 metų į Lietuvą atvažiavau pirmą kartą, sutikau nuostabų Puvočių kaimo etnografinį ansamblį. Jo močiutes ir jų dainas pamilau iš karto. Panorau apie jas sukurti filmą. Jo gamyba truko apie trejus metus, nors apie jo pasirodymą didžiuosiuose ekranuose svajojau 10 metų.

Kaip šį filmą sutiko Amerikoje, kur kitos šalies dainos ir papročiai atrodo gan egzotiškai?

Šis filmas oficialiai dar nebuvo parodytas Amerikoje, po „Kino pavasario“ „Dainų šalis“ pradės savo kelionę po žemyną. Tačiau, montuojant filmą, darėme kelias peržiūras San Franciske ir Niujorke. Žiūrovų reakcijos buvo puikios, jiems patiko filmo herojės, suprato močiučių humorą ir dainas. Juk dainos – tai lyg tarptautinė kalba. Filmo peržiūrose dalyvavo ir daug jaunų žmonių. Jie taip pat labai šiltai atsiliepė.

„Facebook“ nuotr./Filmo „Dainų šalis“ kadras
„Facebook“ nuotr./Filmo „Dainų šalis“ kadras

Filme yra užfiksuota šviesioji lietuviško kaimo pusė. Ar keliaujant po provinciją, teko matyti ir tamsiąją jos pusę?

Žinoma, per tiek laiko, teko pamatyti visko. Juk tai – realybė, ji – visur. Tačiau, filmuojant, pasirinkome akcentuoti būtent tas moteris, jų gyvenimus ir pasakojimus. Mes kažkiek atveriame tų tamsiųjų gyvenimo pusių – pasakojame apie sunkius jaunystės išgyvenimus, karą ir pan. Bet močiučių pozityvumas, mėgavimasis gyvenimu, dainomis, nusveria tas blogas patirtis. Jos kartu draugauja ir dainuoja jau daug metų, taigi tai ir stengiausi akcentuoti. Norėjau į pirmą planą iškelti dainas, kurios močiutes suvienijo ir gelbėjo nuo visokių gyvenimo sunkumų.  

Kas jus labiausiai nustebino filmuojant Lietuvoje?

Tai tikrai netikėtas klausimas. Pirma, kas šauna į galvą – tai, kad močiutės buvo tokios aktyvios, ir norint prikalbinti filmuotis, reikėjo paskui jas, grybaujančias miške, lakstyti. Be to, prieš filmavimą, aš Lietuvoje jau buvau buvus keletą kartų, tad kažkuo ypatingai nenustebau ir filmuojant. Tačiau, pirmą kartą čia atvykus, buvau iš tikrųjų sužavėta lietuviškos gamtos grožio.

Filmo „Dainų šalis“ kadras
Filmo „Dainų šalis“ kadras

Ar galima tikėtis platesnės šio filmo distribucijos Lietuvoje, pavyzdžiui, mokyklose, pristatant jį, kaip edukacinį?

Man būtų labai malonu, jei filmas būtų platinamas Lietuvoje ir rodomas mokyklose. Žinoma, jei kažkas norės platinti „Dainų šalį“, gali kreiptis tiesiai į mane. 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min