Pasaulietinis Šv. Kazimiero ordinas įkurtas Lietuvos kilmingų giminių palikuonių, besilankydamas pas vieną iš filmo herojų, princą Fillipo Maria Pellegrini, tapo šio filmo dalimi. Apie ordino veiklą, pažintį su princu, jo šaknis Lietuvoje ir draugystę pasakoja Lietuvos Šv. Kazimiero ordino Didysis magistras Henrikas Armoška – Eismontas.
„Sacro Gra“ arba „Šventasis kelias“ yra dokumentinis filmas, pasakojantis apie Romos miesto aplinkkelį ir šalia gyvenančius skirtingus žmones, kontrastingus jų gyvenimus. Viena iš filmo istorijų, bene labiausiai kontrastingų šiuolaikiniam pasauliui – apie Italijos kilmingos giminės palikuonį princą Filippo Maria Pellegrini. Filme rodoma jo šeima, visuomeninė veikla ir kasdienis gyvenimas, kuris iš dalies yra kaip ir visų mirtingųjų, bet tuo pačiu visiškai kitoks. Manau, kad viena iš minčių, atskleidžiamų šiame filme, yra ta, kad kilmė daugiau įpareigoja žmogų nei suteikia privilegijų. Princas, kaip ir pridera, savo gyvenimą yra paskyręs šeimos tradicijų išsaugojimui“, – pasakoja Henrikas Armoška – Eismontas.
Pagrindinį Venecijos kino festivalio prizą – „Auksinį liūtą“- laimėjusiame filme galima išgirsti lietuvių kalbą. Tačiau tai nėra atsitiktinumas. 2012 metų gegužę Šv. Kazimiero ordino delegacija iš Lietuvos asmeniniu princo kvietimu svečiavosi Scandelluzos pilyje, Italijoje. Tai buvo pirmoji viešnagė princo rezidencijoje, nuo kurios ir prasidėjo nuolatinis glaudus bendradarbiavimas su Šv. Kazimiero ordinu Romoje, bet princo F.M. Pellegrini šeima.
„Laikas, praleistas princo rezidencijoje, įsimintinas ne tik dėl nekasdienės aplinkos, bet ir dėl bendravimo su aristokratais, išlaikiusiais senąsias savo kilmingų šeimų tradicijas, pasaulėžiūrą. Daugiau nei 600 metų senumo pilis turi savo aurą, joje gausu autentiškų meno kūrinių. Pilies kieme stovi šeimos koplyčia. Viešnagės pilyje metu gimė bendros idėjos bei su kaupu išsipildę ateities planai“, - įspūdžiais dalinosi Šv. Kazimiero ordino Didysis magistras.
Italų režisieriaus kurtame filme iš lietuvių lūpų girdime kvietimą princui ir jo šeimai atvykti į Lietuvą. Nuo to laiko, princas mūsų šalyje svečiavosi jau du kartus, Lietuvos atstovai Romoje – taip pat. Lietuva taip pat yra susijusi ir su plačia princo Pellegrini gimine.
„Princo giminė žinoma ne tik Italijoje, bet ir visame pasaulyje, o Šv. Kazimiero ordinas Romoje princo tėvo Domenico Odilio Pellegrini įkurtas jau seniai – 1946 metais. Įdomu tai, kad šio ordino įkūrimo Italijoje iniciatorius – Lietuvos istorijoje svarbi asmenybė – Didysis kunigaikštis Gediminaitis Galicinas. Todėl princas F. M. Pellegrini, sužinojęs apie Šv. Kazimiero ordiną Lietuvoje, išreiškė didelį norą bendrauti. Italijoje, Giuliopoli mieste, princo F. M. Pellegrini tėvo iniciatyva pastatytas vienintelis pasaulyje paminklas, skirtas karalaičiui, Lietuvos globėjui ir Gediminaičių palikuoniui – šv. Kazimierui.“
Dokumentinio filmo premjera įvyko kovo 21 dieną. „Kino pavasario“ programos sudarytojas Edvinas Pukšta prieš filmo premjerą susirinkusiems žiūrovams pristatė filme pasirodančią Šv. Kazimiero ordino organizacijos komandą: „Man džiaugsminga matyti tiek žmonių, kurie ateina žiūrėti dokumentinių filmų. “Šventasis greitkelis“ – nemenkai ypatingas filmas, pirmasis dokumentinis filmas, kuris laimėjo „Auksinio liūto“ apdovanojimą Venecijoje. Mums jis dar ypatingas tuo, kad jame girdima lietuvių kalba, matomi tautiečių veidai. Kai režisieriui Franco Rossi papasakojau šį faktą, jis džiaugėsi, kad žiūrėdami kino filmą žmonės atkreipia dėmesį į tokį menką dalyką.“
Lietuvos Šv. Kazimiero ordino Didysis magistras Henrikas Armoška – Eismontas džiaugėsi filme pastebimais mūsų tautos atributais: „Italų dokumentiniame filme girdime minimą Lietuvos vardą, Vilnių, Šv. Kazimierą ir ne bet kaip, o dar ir lietuvių kalba. Sutikite, kad tai Lietuvos įvaizdžio negadina“.
Kalbėdamas apie vieną iš kertinių filmo veikėjų princą Filippo Maria Pellegrini, Didysis ordino magistras džiaugėsi, kad organizacija iki šiol palaiko ne tik darbinius, bet ir bičiuliškus santykius: „Princas jau kelis kartus su šeima apsilankė Lietuvoje. Aplankėme Kryžių kalną Šiauliuose, pastatėme bareljefą Valdovų rūmuose“.
