Skirtingos nuotaikos
Šeštadienio popietė. Kartais 12 valandą dar sunku lipti iš lovos, tačiau tik ne F. Fellini gerbėjams. Rodoma drama „Aštuoni su puse“. Po daugiau nei 2 valandas trukusio filmo vieni iš salės išeina šypsodamiesi, kiti kišenėje ieško cigarečių pakelio, tačiau nė vienas, regis, neskuba įsijungti mobilaus telefono garso.
„Žiūrėjau šį filmą antrą kartą, anksčiau jį mačiau tik nuotrupomis. Iš pradžių pasidarė liūdna – kai pamatai tuos vaizdus, filmo herojaus išgyvenamą nuolatinę abejonę. Tačiau praėjus kuriam laikui tarsi iš naujo save padrąsini. Mano akimis, gebėjimas tikėti, pats tikėjimas šiame filme yra svarbiausias“, – svarstė studentas Andrius.
Koks man yra F. Fellini? Turbūt – nuolat pulsuojantis kūrėjas, sugebantis net per ašaras palikti vilties. Jis tiesiog genialus. Paprastas genijus. Sakė kino kritikė I. Keidošiūtė.
F.Fellini gerbėja aktorė Gabija Ryškuvienė „Aštuoni su puse“ žiūrėjo taip pat ne pirmąjį kartą. Ji prisipažino, kad prieš seansą net nebūtų atkūrusi šios juostos siužeto. „Nežinau, kaip kitiems, bet manau, kad menininkams šis filmas turėtų būti atskleidžiantis visą esmę“, – svarstė aktorė.
Reklamos agentūroje dirbančiai Eglei Šlipaitytei italų kino režisierius pirmiausia yra „nerealus estetas“. Ji šiame „Kino pavasaryje“ pirmą kartą išvydo vieną iš vėlyvųjų F.Fellinio darbų – dokumentiniu stiliumi sukurptą dramą „Orkestro repeticija“. „Pagrindiniai italų režisieriaus filmų herojai dažnai būna vieniši – su savo sapnais, fantazijomis ir neišsipildžiusiais lūkesčiais. Mane žavi F.Fellini filmų personažų kostiumai, moterys. Jos tokios aistringos, lemtingos, itin gražios“, –įspūdžiais dalijosi E. Šlipaitytė.
Netelpa į rėmus
Kino kritikės Izoldos Keidošiūtės teigimu, italų kino metro niekaip nebūtų įmanoma įsprausti į kokius nors rėmus. F. Fellini neorealistas? Ne, jokiais būdais, teigė I. Keidošiūtė. „Tik pirmiesiems filmams būdingas neorealistų braižas. Tačiau vėliau sukurtų juostų nebūtų galima sudėti į tą pačią lentyną“, – tikino kino žinovė.
Anot I. Keidošiūtės, tiksliausia būtų pasakyti, kad F.Fellinis yra „felinizmo“ epochos kūrėjas. Kritikė teigė, kad F.Fellini yra vienas iš Didžiojo ketverto – kartu su legendiniais italų režisieriais Luchino Visconti, Michelangelo Antonioni ir Pieru Paolo Pasolini.
„Kino pavasaryje“ rodomoje F.Fellinio kūrybos retrospektyvoje žiūrovai gali pamatyti ir ne taip dažnai per televiziją ar kino teatruose rodytus filmus. Tai jau minėtoji „Orkestro repeticija“, drama „Pienburniai“.
Sostinės kino teatruose besilankantys žiūrovai teigia, kad pamatyti F. Fellini darbus erdvioje kino salėje – kur kas smagiau, nei televizijos ekrane. „Į „Saldų gyvenimą“ atėjau kartu su žmona. Anksčiau buvau matęs filmo video įrašą, tad buvo smalsu patirti naujų įspūdžių teatre. Kaip ir kiekviename gerame filme, šiame kaskart pamatau ką nors nauja“, – pasakojo vilnietis advokatas Giedrius.
Mistikos ūkas
Kino kritikė I. Keidošiūtė mano, kad F. Fellini filmuose lengva apsigauti, mat režisierius esąs „baisus fantazuotojas“, mitų kūrėjas. Italų režisieriaus pasaulyje atmintis persipina su sapnais, o aistra ir fantazija kartais sukuria kone karnavalinę atmosferą. F.Fellini kūrybos procesą neretai gaubdavo mistikos ūkas. Anot I. Keidošiūtės, savo aktoriams režisierius kartais iki paskutinės minutės neatskleisdavo filmo scenarijaus, kas žino – galbūt ir pats jo nežinodavo.
Vienas iš didžiausių italų režisieriaus įkvėpimo šaltinių buvo moterys. F. Fellini jas taip dievino, kad beveik kiekvienai progai pasitaikius – ant restorano servetėlių, popiergalių – paišydavo moters krūtis, klubus. Iškilaus kino kūrėjo meilė moteriai buvo vitališka, kupina džiaugsmo.
