Jei pradėsite nuo absurdo komedijos „Luiza Mišelis“, galite būti tikri – tai, ką išvysite, nepasirodys per maža. Radikalaus humoro entuziastų Benoīt Delépine’o ir Gustave'o de Kerverno filmas San Sebastiano festivalyje pelnė Sidarinę kriauklę už geriausią scenarijų.
Istorija nešykšti juodojo humoro scenų. Režisieriai žiūrovams pasiūlo beprotišką vesterną, kuriame daug šaudoma, tačiau – ne visada taikliai. Siurrealios medžioklės sezonas prasideda, kai įtakingi verslininkai nusprendžia uždaryti Šiaurės Prancūzijos provincijoje esantį siuvimo fabriką. Likimo valiai paliktos darbuotojos vienbalsiai nutaria gautas kompensacijas panaudoti kerštui – nežinia kur pasprukusio koncerno bosui nužudyti. Labiausiai pašėlusi siuvėja Luiza imasi misijos surasti profesionalų žudiką ir susibičiuliauja su apsišaukėliu Mišeliu, kuriam trūksta drąsos paleisti kulką ir į lojantį šunį. Du keistuoliai leidžiasi kelionėn ir įsipainioja į daugybę absurdiškų situacijų.
Ne mažiau transcendentis ir kitas filmas – „Soi Cowboy“. Ši drama skirta kantriems ir mąsliems žiūrovams. Filmo režisierius Thomas Clay'us išgarsėjo po šokiruojančios dramos „Didžioji Roberto Karmaiklo ekstazė“ premjeros 2005 metų Kanų kino festivalyje. Beveik nelieka abejonių, kad abejingų neliks ir šį kartą, mat filmo režisierius nenori laikytis standartų ir aistringai eksperimentuoja. Juostoje populiarusis danų aktorius Nicolas Bro („Adomo obuoliai“, „Allegro“, „Už kadro“, „Karališkas žaidimas“) įkūnija antssvorio kamuojamą aptingusį režisierių. Vyrukas gyvena kartu su raudonųjų žibintų kvartale sutikta nėščia mergina, kuri nejaučia jokio noro mylėtis. Tuo metu tailandiečių mafija paliepia jaunam gangsteriui į slaptą susitikimą atsinešti savo brolio galvą. Meditacinėse klajonėse slypi kūrybinės sąsajos su režisierių Michelangello Antonioni, Bela Tarro, Carloso Reygadaso ir Apichatpongo Weerasethakulo darbais.
Į savo sąrašus siūlome įtraukti ir režisieriaus Alexo Riveros fantastinį trilerį „Svajonių dyleris“. Šiam filmui „Sandanso“ kino festivalyje buvo įteiktas Quentino Tarantino vadovaujamos žiuri komisijos prizas už geriausią scenarijų. Filmas primena brolių Wachowskių „Matricą“ ir Davido Cronenbergo „Egzistenciją“. Su patyrusio scenaristo D.Rikerio pagalba režisierius pateikia daugybę novatoriškų idėjų, kurios supina mokslinės fantastikos žanrą, aktualius politinius klausimus ir socialinių problemų tematiką. Filme pasakojama, kaip ateityje didžiosios valstybės kontroliuoja muitinių darbą, vandens ir naftos išteklius, o eiliniai žmonės jungiasi prie kompiuterių tinklo per savo kūne įtaisytus mazgus. Tai reiškia, kad meksikietis Memo vėl gali atnaujinti savo svajonę įsidarbinti JAV.
