„Pilietis Edwardas Snowdenas“ („Citizenfour“) jau yra įvertintas per 30 įvairiausių tarptautinių apdovanojimų ir pretenduoja gauti „Oskarą“ kaip geriausias dokumentinis filmas.
Buvęs JAV Nacionalinio saugumo tarnybos darbuotojas E. Snowdenas praėjusiais metais tapo viena kertinių pasaulio asmenybių. Iš pažiūros paprastas programuotojas ryžosi paviešinti dokumentus, kurie atskleidė, kokiu mastu žvalgybos tarnybos seka gyventojus. Dėl to, kad nutekino slaptą informaciją, E. Snowdenas turėjo bėgti iš JAV, tačiau daugelio žmonių akyse jis tapo didvyriu, pasiryžusiu paviešinti politikų piktnaudžiavimą savo galia.
„Pilietį Edwardą Snowdeną“ sukūrusi Laura Poitras su filmo herojumi susitiko Honkonge. Jos pasakojimas nebruka savos versijos – E. Snowdenas buvo teisus ar ne. Tai režisierė paliko nuspręsti patiems žiūrovams. Tačiau dėl vieno jie gali būti tikri: šis dokumentinis filmas įtemptas lyg trileris.
Filmų herojai – ir futbolininkas Messi, ir legendinis kino kritikas
„Asmenybių“ programoje žiūrovai sutiks ir daugiau didžiųjų ekranų vertų herojų. Tarp jų – vienas geriausių dabartinių pasaulio futbolininkų Lionelis Messi („Messi“), legendinis amerikiečių kino kritikas, 2013 m. miręs Rogeris Ebertas („Rogeris Ebertas: toks gyvenimas“ / „Life Itself“) / ), vienas žymiausių Irano režisierių Mohsenas Makhmalbafas („Tėčio mokykla“ / „Daddy's School“), filmų su Ryanu Goslingu „Atleidžia tik dievas“ ir „Važiuok“ režisierius N. W. Refnas („Mano gyvenimas pagal Nicolasą Windingą Refną“ / „My Life Directed by Nicolas Winding Refn“).
Intriguoja ir gimtojoje Bulgarijoje bandyta uždrausti juosta „Dėdė Tonis, trys kvailiai ir slaptosios tarnybos“ („Uncle Tony, Three Fools and the Secret Service“). Joje pirmą kartą atskleista istorija apie kultinį komunizmo laikotarpio bulgarų animatorių Anthony Trayanovą, kurio darbų autoryste nesąžiningai pasisavino, šlove mėgavosi ir užsienyje pristatinėdavo kitas, režimo remiamas animatorius Donyo Donevas.
Laukia ir juosta apie Šiaurės Korėją
Programos „Spalvotas gyvenimas“ filmų tematika apima skirtingas šalis ir žmones, bet juos vienija dažnai neįtikėtini, bet tikri siužetai.
Rumunų filmas „Toto ir jo seserys“ („Toto and His Sisters“) yra devynmečio romo berniuko istorija, kurio mama sėdi kalėjime, o jo vienintelė auklė – nepilnametė sesuo, kuri landyne paverstuose namuose vartoja narkotikus drauge su savo dėdėmis. Nepaisant to, Totonelis sugeba turėti svajonių ir gyventi į jas kabindamasis. Kinų filme „Geležies ministerija“ („The Iron Ministry“) režisierius kalbina Kinijoje perpildytais traukiniais važiuojančius žmones. Į festivalio programą įtraukta ir juosta apie uždariausią pasaulio šalį – Šiaurės Korėją. Slapta kamera nufilmuotos „Dainos iš Šiaurės“ („Songs from the North“) bando paaiškinti pačių šiaurės korėjiečių meilę idealogijai, vedančiai šalį į neaiškią ateitį.
Į festivalio programą įtraukta ir juosta apie uždariausią pasaulio šalį – Šiaurės Korėją. Slapta kamera nufilmuotos „Dainos iš Šiaurės“ („Songs from the North“) bando paaiškinti pačių šiaurės korėjiečių meilę idealogijai, vedančiai šalį į neaiškią ateitį.
Bus tęsiama ir sporto tema: filmas „Raudonoji armija“ („Red Army“) ironiškai pasakos apie Sovietų Sąjungos ledo ritulio rinktinę ir jos trenerį diktatorių Viktorą Tichonovą. Įkvepiančias istorijas parodys filmai „Tango su Maria“ („Dancing with Maria“), apie 90-metę argentiniečių šokėją Marią Faux, ir „15 pasaulio kraštų“ („15 Corners of the World“), apie elektroninės muzikos pionierių, lenką Eugeniuszą Rudniką.
Daug mažiau optimizmo bus meksikiečių filme „Pjautinė žaizda“ („Navajazo“). Jo režisieriaus akiratyje – šalies pasienyje esantis miestas Tichuanas ir jo gyventojai: benamiai, narkomanai, nelegalių pornografijos filmų dalyviai.
Žiūrovų laukia ir 2014 m. Sarajevo kino festivalyje geriausiu dokumentiniu filmu paskelbta paslaptinga kroatų juosta „Goli sala“ („Naked Island“) – apie 4 metų dingusį be žinios, bet sugrįžusį, tačiau niekam apie savo išgyvenimus ir patirtus kankinimus nepasakojusį vyrą. Jo anūkė, filmo režisierė Tiha K. Gudac, bando išsiaiškinti, kas nutiko prieš 60 metų. Taip pat – 3D formatu užfiksuota dokumentika apie Iraką „Irako odisėja“ („Iraqi Odyssey“): kaip kadaise viena progresyviausių Arabų šalių tapo karo zona.
G. Žičkytė: „Kartais neįtikėtina, kad dokumentiniai filmai rodo realybę“
„Vis dažniau dokumentiniai filmai laimi pagrindinių festivalių apdovanojimus ir sutraukia daugybę žmonių į kino sales. Būna, kad žiūrovai pasako: „Atrodo kaip vaidybinis!“, – nors tai yra dokumentinis filmas. Neįtikėtina, kad taip galėjo būti realybėje“, – sako viena žinomiausių Lietuvos dokumentinio kino kūrėjų Giedrė Žičkytė, filmų „Baras“, „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, „Meistras ir Tatjana“ autorė.
„Realybė kartais parašo pačius įdomiausius scenarijus“, – neabejoja ji ir supažindina su savo rekomenduojamais šių metų „Kino pavasario“ dokumentiniais filmais:
Daugiau informacijos apie festivalio dokumentinius filmus – čia.
