„Kino pavasaryje“ šiemet bus pristatytos trys lietuviško kino programos – „Lietuvių filmai. Premjeros“, „Lietuvių filmai“ ir „Lietuviai svetur“.
„Festivalis pristato didžiausią lietuviškų filmų koncentraciją – 42 nauji filmai iš Lietuvos ir 4 pasaulio žemynų“, – sakė „Kino pavasario“ lietuviškų filmų programos sudarytoja Justė Zavišaitė.
Pasak jos, festivaliui parinkti tokie filmai, kurie turėtų patikti įvairiai publikai – tiems, kurie mėgsta istoriją, senąją kultūrą, gyvenimo dramas, klajones po egzotiškus kraštus.
„Sunku būtų išrinkti vieną favoritą, nes maloniai stebinančių filmų šioje programoje tiek daug, kad ypatingai nekantrauju sužinoti, už ką gi balsuos ir ką išrinks žiūrovai“, – sakė J.Zavišaitė, antradienį pristačiusi lietuviškų filmų programas.
Aktorius Remigijus Sabulis virto režisieriumi
„Su finansiniais“, – režisierius Remigijus Sabulis juokėsi paklaustas, su kokiais didžiausiais sunkumais susidūrė kurdamas dokumentinį filmą „LITUANICA paslaptis“ apie Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą ir katastrofą.
Pasak jo, tai buvo net ne mažo, o labai mažo biudžeto filmas, kurį už tokius pinigus mažai kas imtųsi kurti. R.Sabulis filmą kūrė pagal Stepono Dariaus dienoraščius, archyvinę medžiagą ir specialistų išvadas.
Kodėl R.Sabulis aktoriaus duoną iškeitė į režisieriaus?
„Aktorius aš jau seniai esu, bet viduje visada knietėjo pasakyti kai ką daugiau, nes aktorius visada kalba kitom frazėm, kažkieno parašytom, man norėjosi padaryti tai, kas manyje buvo prisirpę nuo 1983 metų. Darėme filmą, kuriame teko vaidinti Steponą Darių. Tada buvo cenzūra, viskas kontroliuojama iš Maskvos, scenarijai buvo taisomi, cenzūra buvo uždėjusi didelę leteną“, – sakė R.Sabulis.
Žinojau, kad yra daug gilesnių prasmių, daug įdomesnių dalykų apie tą ar kitą asmenybę, laikotarpį, – apie idėją sukurti „LITUANICA paslaptis“ pasakojo režisierius.
Pasak jo, jei ne versija, kad lėktuvą pašovė vokiečiai, filmas nebūtų išvydęs dienos šviesos.
„Tada jis susilaukė didelio pasisekimo, jame buvo paslėptas tautiškumo jausmo antplūdis. „Skrydis per Atlantą“ buvo labai populiarus ir labai lankomas. Bet žinojau, kad yra daug gilesnių prasmių, daug įdomesnių dalykų apie tą ar kitą asmenybę, laikotarpį“, – sakė režisierius.
Jis tikino nebandęs įminti mįslės, kodėl vis tik skrydis baigėsi katastrofa: „Mįslės niekas neįmins ir ne tame esmė. Pirmiausia reikia pabūti tose aplinkybėse, pabūti tuose jausmuose, nes mirties kainą žino tik mirusieji.“
Apie istorines Lietuvos asmenybes pasakos ir Jonas Ohmanas filmu „Nematomas frontas“.
Skirtas ne Lietuvai
Vinco Sruoginio ir Jono Ohmano filmas „Nematomas frontas“ pasakos apie partizanus. „Nematomas frontas“ – tai sovietų valdžios karo pajėgose naudotas kodinis pavadinimas partizanų judėjimui Lietuvoje įvardyti.
„Drąsių vyrų, stojusių į kovą už laisvę, istorija pasakojama remiantis partizanų lyderio Juozo Lukšos rašytine patirtimi, abiejų frontų pusių liudytojų mintimis. Tuometį siaubą, kankinimus, meilę ir narsą atskleidžia dar niekur nematyti archyviniai kadrai bei pasipriešinimą išgyvenusiųjų istorijos“, – taip filmą apibūdina „Kino pavasario“ organizatoriai.
Nors „Nematomas frontas“ ir bus rodomas Lietuvoje, pasak režisieriaus J.Ohmano, tai – ne Lietuvos žiūrovui skirtas filmas. Šešerius metus kurta kino juosta skirta Amerikos žiūrovui. Šiuo metu vyksta derybos dėl filmo platinimo Europoje ir už Atlanto.
„Šito filmo idėja man gimė 1996 metais, kai skaičiau Lukšos knygą „Partizanai“. Tai tikrai labai svarbi Lietuvos istorijos dalis. Žinant visas aplinkybes, tų žmonių, vadų ryžtą ginti Lietuvos idėją, tai yra fantastinis pasakojimas. Juozo Lukšos-Daumanto istorija yra išskirtiniausia“, – sakė J.Ohmanas.
Jis tikino norėjęs pabrėžti žmonių pasipriešinimą sistemai tokiomis sąlygomis ir tokiais laikais, kai beveik niekas pasaulyje nedrįso bandyti reikalauti savo teisių.
Apie Lietuvą, tik kiek kitaip, „Kino pavasario“ žiūrovams pasakos ir Ernesto Samsono juosta „Semme“. Krivis Jonas Trinkūnas, geografas Tadas Šidiškis bei tautodailininkas Algirdas Verseckas – trys charizmatiškos ir įkvepiančios asmenybės, visą savo gyvenimą paskyrusios lietuviškų tradicijų puoselėjimui ir perdavimui, bei sugebėjusiomis aplink save suburti bendraminčių būrį. Visus keturis metų laikus, daugiau nei porą metų filmo herojus lydėjusio režisieriaus Ernesto Samsono bei visos kūrybinės komandos filmas „Semme“ (prūsų kalba – „žemė“), pasakoja apie Lietuvos etnokultūrą, tikėjimą ir atsidavimą. Šį atvirą filmą praturtina istorikų, etnografų, tautodailininkų apmąstymai apie pačią tradicijos ir jos puoselėjimo prasmę, praeitį ir jos tąsą ateityje.
Drąsus trumpametražių filmų režisierių žvilgsnis
Titas Sūdžius, pernai „Kino festivalyje“ parodęs vieną filmą, šiemet grįžta su dviem kino juostom. Filme „Serdžio“ mergina atsitiktinai išgelbėja nepažįstamą vyrą pririštą prie traukinio bėgių. Tačiau istorija tampa dar dramatiškesnė išgelbėtam Serdžio, kurį vaidina Mindaugas Papinigis, pradėjus pasakoti šio įvykio priešistorę – dabar svarbus tampa merginos gyvybės klausimas. Kitas režisieriaus darbas – „Drąsiausiais žmogus pasaulyje“ – tai įtraukiantis ir nuotaikingas drąsiausio pasaulio žmogaus vizitas į Vilnių, siekiant bet kokia kaina išlaisvinti pagrobtą šeimos narį.
T.Sūdžiaus filmai išskirtiniai ir tuo, kad jis kuria anglų kalba. „Aš labai noriu bėgti nuo realizmo. Norint ką nors sukurti nerealaus, tai norisi bėgti nuo pavadinimo „Lietuva“. Natūralus noras bėgti nuo to, ką daro visi aplinkui tave. Save laikau jaunu, norisi perbėgti per kuo daugiau žanrų, pasipraktikuoti kuo daugiau technikų, vagiant iš tų režisierių, kurių pavardes gali išsitatuiruoti“, – apie savo kūrybą antradienį kalbėjo T.Sūdžius, pabrėžęs, kad neatsisako planų kurti ir lietuviškai.
Kiti trumpametražio filmo kūrėjai – Gabija Siurbytė ir Ernestas Jankauskas – pabandė įsijausti į vaiko pasaulį. Jų filmas „Anglijos karalienė pavogė mano tėvus“ pasakos apie drąsią šešerių metų mergaitę, kuri, lydima kiek keistokos raudonplaukės, save pristatančios „privačia dingusių tėvų detektyve“, leidžiasi į pavojingą kelionę išgelbėti savo tėvus, kuriuos pagrobė pati Anglijos karalienė.
„Norėjome nueiti į vaiko fantazijas, pasaulį, pasistengti parodyti, kaip tas pasaulis galėtų atrodyti. Tai buvo pagrindinė užduotis“, – sakė filmo režisierius E.Jankauskas.
Žiūrovai išvys ir naują režisieriaus Tado Vidmanto darbą „Kadagio gatvė“ – tai istorija apie neįprastai pasisukusį Patriko vienos nakties nuotykį, naktinei draugei užstrigus vonioje.
Vytauto Tinterio filmas „Smurtas“ pateiks dvi galimas interaktyvios dramos, nagrinėjančios seksualumą ir seksualinį elgesį, pabaigas. Įsimylėjusių moksleivių Benos ir Vegos istorija atsiskleis Marijos Kavtaradzės filme „Pasakyk, kad neskaudės“, atrinktame į tarptautinio San Sebastiano filmų festivalio studentiškų filmų programą.
19-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis (VTKF) „Kino pavasaris“ vyks 2014 m. kovo 20 – balandžio 3 dienomis. Tai – didžiausias kino renginys Lietuvoje, pernai pritraukęs daugiau nei 80 tūkst. žiūrovų, ir vienas ryškiausių kino festivalių Rytų Europoje. Šiemet „Kino pavasaryje“ bus parodyta apie 250 filmų, kuriuos festivalio atstovai atrinko, per metus aplankę daugiau nei 30 tarptautinių festivalių.
Lietuviško kino seansai internetu portale 15min.lt bus rodomi du kartus per dieną, 12 ir 19 val. Tiksli programa bus paskelbta netrukus.
