Apie dievus ir žmones
Jau dabar ypatingo žiūrovų dėmesio sulaukia pagrindiniai Kanų festivalio prizininkai, kuriuos pamatyti rekomenduoja ir Lietuvos kritikai. Antrąją vietą Kanuose užėmusi ir Didįjį žiuri prizą išmeldusi religinė drama „Apie dievus ir žmones“ (Of Gods and Men) pasakoja tikrais įvykiais pagrįstą istoriją. 1996 metais Alžyre dingę be žinios prancūzų dvasininkai atsisakė paklusti islamo teroristų ultimatumui ir išvykti namo. Tikėtina, kad 7 trapistų ordino vienuoliai buvo sušaudyti. Režisieriaus Xaviero Beauvois kūrinys į Vilnių atvyks vasario pabaigoje papildęs apdovanojimų pintinę trimis „Cezario“ premijomis (tarp jų - už geriausią prancūzišką filmą).
„Poezija“ ir „Patvirtinta kopija“
Kanuose už geriausią scenarijų žiuri prizu apdovanota korėjiečio Lee Chang-dongo lyriška drama „Poezija“ (Poetry) pasakoja istoriją apie Alzheimerio sindromą turinčią močiutę, jos bandymus nuo teisėsaugos išgelbėti į šiurpų nusikaltimą įsipainiojusį anūką ir savęs atradimą poezijos skaitymo būrelyje. Nors Kanų festivalyje akredituoti žurnalistai buvo įsitikinę, kad pagrindinį vaidmenį virtuoziškai sukūrusi veteranė verta geriausios aktorės prizo, žiuri nusprendė pašlovinti žvaigždingesnę Juliette Binoche. Prancūzų aktorė akivaizdžiai dominuoja Irano kino poeto Abbaso Kiarostami dramoje „Patvirtinta kopija" (Certified Copy). Tai pasakojimas apie spaudos konferencijoje atsitiktinai susitikusių meno galerijos savininkės ir žymaus rašytojo pasivaikščiojimus Toskanos regiono kaimelių gatvėmis. Atvirai kalbėdami, aptardami įvairiausias temas ir karštai besiginčydami jie vis drąsiau elgiasi lyg būtų įsimylėjėlių pora.
Tarnaitė
Žmonių santykių trapumą ir išblėsusias aistras disfunkcinėje šeimoje apnuoginantis dramatiškas trileris „Tarnaitė“ (The Housemaid) iš Kanų išvyko be prizų, tačiau sužavėjo festivalio publiką stilingu pateikimu, erotizuota atmosfera ir aštria įtampa. Kultinį 1960 m. Pietų Korėjos nespalvoto kino šedevrą madingai perdirbęs ir prie šiuolaikinių intrigų adaptavęs režisierius Im Sang-soo sukūrė solidžią pramogą jaunimui.
Mano laimė
Trečią kartą rengiamoje konkursinėje „Kino pavasaris“ programoje „Nauja Europa - nauji vardai“ bus pristatytas dar vienas oficialaus Kanų festivalio konkurso dalyvis. Ukrainos vėliava apsijuosęs Sergejus Loznica su autentiška drama „Mano laimė“ (My Joy) šokiravo didžiąją dalį žiūrovų, nors Rusijos žurnalistai tvirtino, kad šios šalies provincija gyvena žymiai juodesnėje ir žiauresnėje aplinkoje.
Savų darbas
Charleso Fergussono dokumentinis filmas „Savų darbas“ (Inside Job) Kanuose buvo paslėptas specialiųjų seansų programoje, todėl tik atidesni festivalio dalyviai atkreipė į jį deramą dėmesį. Amerikiečių kritikų armija sutartinai platino žinią, kad „Savų darbas“ yra pats svarbiausias Kanų filmas, kurį privaloma pamatyti visiems. Prancūzijos Rivjeroje pasklidę pagyrimai sustiprino kitų festivalių susidomėjimą ir paskatino studiją „Sony“ investuoti į reklaminę kampaniją „Oskarų“ maratonui. Visa tai baigėsi režisieriaus, kritikavusio JAV politikoje aktyviai dalyvaujančių finansų ekspertų nepasotinamą godumą, triumfu.
Maitvanagiai
Argentiniečiui Pablo Trapero pavadinimą kriminaliniam trileriui „Maitvanagiai“ (Carancho) padiktavo šalies džiunglių pelkėse "pampose" besiveisiantys plėšrūs paukščiai. Būtent taip Argentinoje pravardžiuojami advokatai ir teisininkai, kurie pelnosi iš netobulų įstatymų, apibrėžiančių sveikatos draudimo išmokas nelaiminguose įvykiuose nukentėjusiems žmonėms. Kasmet šalyje užfiksuojama apie 8 tūkst. tragiškų autoavarijų ir dauguma iš jų organizuojamos tyčia, kai neturtingi žmonės sutinka žaloti savo kūnus vardan pinigų ir patys palenda po mašinų ratais.
Spalis
Kanų festivalio konkursas „Ypatingas žvilgsnis“ tradiciškai priglaudžia prieš srovę plaukiančius, originalesnius, egzotiškesnius, radikalesnio formato filmus. Šį kartą šiame konkurse nugalėjo debiutuojančių brolių komedijinė drama „Spalis“ (October). Išgalvotos ironiškos situacijos iš godaus pinigų skolintojo, ant namų slenksčio radusio kūdikį, gyvenimo susipainioja su Peru sostinę Limą garsinančiomis Stebuklų Viešpaties religinėmis procesijomis.
Gyvenimas – svarbiausia
Skurdžią Pietų Afrikos realybę ir sunkiais išbandymais nepalaužiamus vaikų charakterius atskleidžiančioje liūdnoje dramoje „Gyvenimas – svarbiausia“ (Life, Above All) mergaitė iš visų jėgų stengiasi išgelbėti AIDS sergančią mamą ir kovoti su gydytojų abejingumu bei kaimynų priešišku nusistatymu.
Konkursinė Kanų festivalio programa „Ypatingas žvilgsnis“ padovanojo naujus susitikimus su elitiniais režisieriais - 102 metų portugalu Manoelio de Oliveira mistinėje dramoje „Keistas Anželikos atvejis“ (The Strange Case of Angelica) ir maestro Jeano-Lucu Godardu ketverius metus lipdytame vizualiame kruize „Socializmas“ (Film Socialisme) apie Izraelio-Palestinos konfliktą, koridą, futbolą, internetą, Holivudą, Islamo religiją, II-ąjį pasaulinį karą, antikinį Egiptą, Navajo genties indėnų kalbos manieras ir daugelį kitų dalykų. Po „Pono Lazaresku mirties“ triumfo į tą pačią Kanų festivalio programą sugrįžęs rumunas Cristi Puiu dramoje „Aurora“ pats vaidina nestabilios psichikos vyrą, kuris vieną šaltą vakarą sugalvoja šaudyti į nepažįstamus žmones ir net giminaičius.
Paraleliai organizuojama programa „Dvi režisierių savaitės“ festivalinėms kelionėms palaimino daugybę gerų filmų, bet labiausiai išsiskyrė du įstabūs kūriniai. Italijos Kalabrijos regiono kaimo kasdienybę ištisus metus stebinčioje dokumentinėje meditacijoje „Keturi metų laikai“ (Le quattro volte) nenuskamba nė vienas žodis, o Kirgiziją atstovaujanti vaidybinė drama „Šviesos vagis“ (The Light Thief) subtiliai skleidžia nepasitenkinimą paprastus žmones begėdiškai išnaudojusiu prezidentu Kurmanbeku Bakijevu, kuris dabar jau yra nuverstas ir slapstosi užsienyje.
Kanų festivalį atradimais ir įdomiais debiutais praturtinanti „Kino kritikų savaitė“ į „Kino pavasarį“ delegavo du kardinaliai skirtingus filmus. Provokuojanti Vietnamo drama „Nebijok, Bi!“ (Bi, Don't Be Afraid!) per nieko dorai nesuvokiančio šešiamečio prizmę stebi vienos keistos šeimos seksualinius nuotykius nepakeliamai karštame Hanojuje. Ritmingai grojanti detektyvinė komedija „Triukšmo garsai“ (Sound of Noise) kviečia prisijungti prie kultinių švedų būgnininkų iš trumpametražės simfonijos „Muzika vienam butui ir šešiems būgininkams“ muzikinio terorizmo išpuolių su nekasdieniškais instrumentais.
Prie šių 17 filmų dar reikėtų paminėti 2009 m. Kanų festivalyje startavusią neišpasakyto išradingumo psichodelinę melodramą „Pasinerk į tuštumą“ (Enter the Void), kuri net prabėgus beveik dvejiems metams po pasaulinės premjeros neprarado aktualumo ir nesulaukė bent kiek panašaus ambicingumo filmo.
2011 m. Kanų festivalis prasidės gegužės 11 d. su naujausia Woody Alleno romantinė komedija „Vidurnaktis Paryžiuje“ (Midnight in Paris) ir Robertu de Niro žiuri prezidento pareigose.
