Niūriame ir paslaptingame britų režisieriaus Martino Radicho filme „Norfolkas“ („Norfolk“) nusifilmavo ir lietuvė Goda Letkauskaitė. Vieną pagrindinių vaidmenų drauge su ja atlieka žymus aktorius Denisas Menochetas, atpažįstamas kaip kultinio Quantino Tarantino filmo „Negarbingi šunsnukiai“ pradžioje pasirodantis pienininkas. Specialiai į „Kino pavasarį“ pristatyti filmo atvyksianti G. Letkauskaitė susitiks ir su savo gimtojo miesto Panevėžio žiūrovais.
Savo įžvalgomis apie „tvinpyksišką“, išdavysčių kupiną šeimos istoriją „Norfolkas“ dalinasi poetas, vertėjas, literatūros kritikas Darius Pocevičius.
Aptriušusiame kambaryje sėdi niūrus barzdotas vyriškis ir kraują stingdančiu žvilgsniu dėbso į kitą kambario galą, kuriame sustatyti šeši skirtingi televizoriai, rodantys skirtingas programas. Vidun įžengęs berniūkštis išjungia penkis iš jų, palieka vieną kanalą ir klesteli ant sofos šalia vyriškio.
Niūri, mistiška atmosfera, tarsi nužengusi iš D. Lyncho juostų, turėtų nudžiuginti „Mėlyno aksomo“ ir „Tvin Pykso“ fanus.
Abu jie apsirengę vienodai klaikiai – chaki spalvos šortais ir baltais apatiniais marškinėliais. Panašia poza išsidrėbęs jaunuolis bando imituoti niūrų vyro žvilgsnį. Nėra jokios abejonės – tai tėvas su sūnumi, kuris dievina savo gimdytoją ir stengiasi būti panašus į jį.
Bevardį tėvo pirštą juosia tamsus lankas, kurį paliko ilgus metus nešiotas sužadėtuvių žiedas. Rėmelyje ant sienos kabo sena, nušiurusi besišypsančio jaunuolio nuotrauka, kurios dešinioji pusė įkypai nuplėšta – greta jo, greičiausiai, stovėjo tokios pat šypsenos nutvieksta mergina, ant bevardžio piršto mūvėjusi tokį pat sužadėtuvių žiedą.
Tėvas suklūsta ir grėsmingai palinksta į priekį. Mirgančiame televizoriaus ekrane išryškėja valingų bruožų vyriškio veidas, įsakmiu išprotėjusio fanatiko balsu liepiantis žudyti be jokio pasigailėjimo. Tėvas pakelia rankas, grobuoniškai sulenkia į priekį atkištus pirštus ir atsiduoda beprotiškai kampuoto psichodelinio šokio ekstazei...
Kaip jau supratote, britų režisieriaus M. Radicho filmas „Norfolkas“ kupinas simboliškai iškalbingų detalių, per kurias ir atsiskleidžia nykioje Anglijos provincijoje įsiplieskusios šiurpios dramos siužetas. Savo atžalą ramiame užkampyje auginantis vienišas vyriškis pasirodo esąs šaltakraujis samdomas žudikas, turįs atlikti dar vieną kruviną misiją. Iš praeities demonų gniaužtų tėvą gali išplėšti tik tyra, jam atsidavusio sūnaus meilė.
Kino juosta itin atmosferiška. Kiekviena negudrios veikėjų buities ir kraštovaizdžio detalė sumaniai kuria vis didėjančios grėsmės ir nenumaldomai artėjančios katastrofos nuojautą. Ją dar labiau sustiprina psichodeliški intarpai, tarytum nufilmuoti sena nekokybiška kamera.
Niūri, mistiška atmosfera, tarsi nužengusi iš D. Lyncho juostų, turėtų nudžiuginti „Mėlyno aksomo“ ir „Tvin Pykso“ fanus. Tačiau nenusivils ir tradicinės siužetinės (melo)dramos gerbėjos – specialiai joms čia įpinta britų provincijos Romeo ir Džuljetos meilės istorija su „lynčiškiems“ filmams nebūdinga laiminga pabaiga.
