Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Oskarų“ belaukiant: „Kino pavasaryje“ – 10 metų kurta lėlinė animacija (interviu)

Kadras iš filmo „Moliūgėlio gyvenimas“
Kadras iš filmo / Kadras iš filmo „Moliūgėlio gyvenimas“
Šaltinis: Partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Viena ryškiausių praėjusių metų kino žvaigždžių – lėlė, įkūnijanti devynerių metų našlaitį filme „Moliūgėlio gyvenimas“ (orig. „Ma vie de courgette“, ang. „My Life as a Zucchini“). Į festivalio „Kino pavasaris“ programą „Filmai šeimai“ įtrauktas animacinis filmas jau pelnė daugybę apdovanojimų, tarp kurių ir Europos kino akademijos, o šį sekmadienį varžysis dėl „Oskaro“.

Kino kritikų ištisus metus liaupsinamas filmas yra sukurtas pagal populiarią rašytojo Gilles Paris knygą „Moliūgėlio autobiografija“. Ji pasakoja apie berniuką, besivadinantį Moliūgėliu, kuris po motinos mirties atsiduria vaikų namuose. Nors jis nebeturi vilties kada nors gyventi didelėje šeimoje ar gražiuose namuose, Moliūgėlis vaikų namuose susiranda draugų, įsimyli mergaitę ir pasijunta laimingas.

„Nuo perskaitytos knygos iki filmo keliavau 10 metų“, – specialiame interviu „Kino pavasariui“ sakė filmo režisierius Claude Barras. Pirmuosius šešerius metus, dirbdamas prie kelių kitų filmų, laisvu nuo darbų laiku šveicarų režisierius plėtojo sumanymą, ieškojo prodiuserių, kurie patikėtų lėlinės animacijos projektu, dar ketverius metus užtruko sudėtingo filmo gamyba.

Lėlinės animacijos subtilybės

Lėlinės animacijos juosta filmuojama kadras po kadro. Ir, skirtingai nei kompiuterinė animacija, kur kiekvieną nepavykusią sceną galima keisti, perpiešti, čia neleidžiama daryti klaidų – filmuojama tik vieną kartą po atskirą kadrą. „Filmo biudžetas buvo labai mažas, tad mes net negalėjome pagalvoti apie galimybę perfilmuoti scenas ar nufilmuoti papildomą medžiagą. Reikėjo verstis su tuo, ką turime, ir viską spręsti montuojant filmą, – prisipažino C. Barras. – Vienoje scenoje pasigedome kelių svarbių kadrų, todėl nusprendėme panaudoti kadrus iš kitos scenos tiesiog pakeisdami spalvą. Montažo metus tikrai yra erdvės kūrybai.“

VIDEO: Moliūgėlio gyvenimas (My Life as a Zucchini) I Kino pavasaris 2017

Režisierius pasakojo, kad montuojant keitėsi ir istorija: „Dirbome su montažo režisieriumi, kuris nedalyvavo filmuojant juostą, tad viską pradėjo nuo pradžių. Mes net apkeitėme vietomis kelis istorijos fragmentus, tad, galima sakyti, montažo režisierius perrašė filmą.“

Filmo montažas truko tris mėnesius, tuo tarpu filmavimas tęsėsi ilgiau nei metus – trys mėnesiai parengiamųjų darbų ir aštuoni mėnesiai filmavimo.

„Kūrybinę komandą sudarė 50 žmonių. Vienu metu 10 skirtingų dailininkų dirbdavo prie skirtingų scenų, kiekvienas jų sukurdavo maždaug tris sekundes per dieną. Nesvarbu ar konkrečioje scenoje veikia vienas personažas ar dešimt, visuomet vienas dailininkas kuria sceną kadras po kadro“, – pasakojo C. Barras. Šis ryšys tarp dailininko ir lėlės, anot režisieriaus, yra svarbiausias kuriant lėlinės animacijos filmą.

Dailininko vaidmuo animacinio filmo aikštelėje

„Šiame animacijos procese aktoriai yra dailininkai, nes sukuria, perduoda lėlėms emocijas, įkvepia joms gyvybę. Prieš pradedant filmuoti, dailininkas repetuoja su lėle, atkuria personažo veiksmus kaip aktorius, kad perprastų sceną. Kartais mes net filmuojame šią darbo dalį, vėliau diskutuojame ir apsisprendžiame, kokie bus veiksmai bei kaip lėlė turėtų judėti.

Tuo metu apšvietimo dailininkai rūpinasi šviesa. Kai dailininkas grįžta į aikštelę, jau nusprendęs kokius veiksmus atliks lėlė, nufotografuojame viską, kad suderintume apšvietimą. Tuomet visi palieka aikštelę, dailininkas lieka vienas su lėle ar lėlėmis ir kadras po kadro filmuoja sceną, keičia kiekvieno personažo išraišką. Jei lėlės yra pritvirtintos prie grindų, bet turi judėti scenoje, dailininkas keičia ir tvirtina kiekvieną jų žingsnį. Ši dalis labiau primena veiksmo filmo nei animacijos kūrimą“, – lėlinės animacijos kūrybinį procesą atskleidė kino kūrėjas.

VIDEO: Kaip buvo kuriamas filmas „Moliūgėlio gyvenimas“

Devynios Moliūgėlio gyvybės

Nemenkas kūrybinis iššūkis buvo sukurti pačias lėles. Tam, kad jos tiksliai perteiktų skirtingus to pačio personažo charakterio bruožus, kai kurie filmo veikėjai turėjo net kelias versijas – vien Moliūgėlio personažui buvo sukurtos devynios skirtingos lėlės. Vis dėlto, vienos lėlės sukūrimas vidutiniškai kainuoja 10 tūkstančių eurų, o filmo biudžetas buvo pernelyg mažas. „Peržiūrėję eskizus, paskaičiavome, kiek procentų vienas ar kitas veikėjas pasirodo filme, atsižvelgdami į šiuos sudėtingus skaičiavimus, ir sukūrėme atitinkamą lėlių kiekį“, – sakė režisierius.

Kiekviena lėlė turėjo ir savo stilių, drabužius. Vaikų lėlės turėjo tris skirtingus jų tipus – pižamas, žieminius ir kasdienius drabužėlius.

Didelės lėlių galvos ir akys buvo pasirinktos siekiant pabrėžti personažų emocijas. Juk už šių didelių vaikų akių slypi didelės, jautrios širdys.

Lietuviškai dubliuotą juostą „Moliugėlio gyvenimas“ žiūrovai galės išvysti festivalio „Kino pavasaris“ metu.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min