Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Psichoterapeutė G.Petronienė apie P.Łozińskio juostą: „Šis filmas – intymus psichoterapijos seansas“

Kadras iš filmo „Tu net neįsivaizduoji kaip tave myliu“
Kadras iš filmo „Tu net neįsivaizduoji, kaip tave myliu“
Šaltinis: Partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
1
A A

Santykiai su mylimiausiais žmonėmis dažnai yra patys sudėtingiausi. Todėl filmo herojės Hania ir jos mama Eva su psichoterapeuto pagalba stengiasi išspręsti jųdviejų santykių problemas. Atviruose trijų žmonių pokalbiuose į paviršių iškyla senos žaizdos ir giliai slėptos emocijos.

Lenkų režisieriaus Pawelo Łozińskio filme „Tu net neįsivaizduoji, kaip tave myliu“, terapeutas vedasi veikėjas į sudėtingą kelionę savęs link, drauge bandant suprasti kitą. Žiūrovai stebi vidinius dukros ir motinos procesus, jų pastangas išsilaisvinti iš praeityje patirtų nuoskaudų. Filmą apie privačias psichoterapijos sesijas komentuoja psichoterapeutė, psichologinių knygų autorė Genovaitė Petronienė.

„Šis filmas yra puiki šeimos psichoterapijos iliustracija, galinti parodyti, kaip iš tiesų įdomiai vyksta psichoterapija ir kiek ji gali daug duoti. Iš pradžių matome dukros ir motinos pokalbį, kuriame motina, atvedusi dukrą į konsultaciją ir pati to nesuprasdama, nuolat manipuliatyviai kaltina dukrą, o dukra nori gyventi atskirai ir atsiriboti nuo motinos. Bet vėliau paaiškėja, kad abi yra labai skirtingos ir labai skirtingai mato situaciją. Lenkai daug kuo panašūs į lietuvius ir daugelis motinų (jei bus nuoširdžios su savimi) atpažins veikėjoje-motinoje save, o daugelis dukrų veikėjoje-dukroje – save.

VIDEO: Filmo „Tu net neįsivaizduoji kaip tave myliu“ anonsas

Psichoterapeutas elgiasi taip, kaip elgiasi daugelis gerų psichoterapeutų – yra labai objektyvus ir protingas, tvirtas ir sąmoningas, nepalaikantis nė vienos pusės, bet atjaučiantis tiek vieną, tiek kitą heroję, kai prisikasa prie jų skausmo. Filmo veikėjos iš pradžių elgiasi gynybiškai: mamą sunku sustabdyti nuo emocijų reiškimo ir reikalavimų, dukra įtari, tarsi būtų dar kartą pasirengusi gintis nuo įmanomų puolimų. Operatorius ne vieną kartą rodo tylų, nustebusį mamos, taip pat dukros veidą – tai, ką jos manė suprantančios, staiga psichoterapeuto įvardijama kitaip ir jos tam negali pasipriešinti, o naujas mintis belieka tik priimti. Iš pradžių terapeutas kalba su jomis abiem, po to vienos akivaizdoje kalbasi su kita. Jis užduoda netikėtus klausimus, mezga jautrų ir suprantantį ryšį – viena šeimos narė gali tarsi pro rakto skylutę pasižiūrėti, kas vyksta kitos vidiniame pasaulyje. Tai padeda joms nustoti kovoti ir vienai kitą pamatyti giliau.

Filmas gali būti naudingas ir psichologams, nes iš herojaus terapeuto tikrai yra ko pasimokyti, o kai kurios mamos ir vyresni vaikai pažiūrėję šį filmą gali atrasti įžvalgų dėl savo santykių ir pamatyti, kaip įdomiai vyksta psichologiniai pokyčiai.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min