„Kino pavasario“ programa šeimai – tai ne tik filmai jauniesiems kino žiūrovams, bet ir į kiną drauge atėjusiems tėvams. Šie filmai – puiki edukacija, tema vaikų ir tėvų pokalbiui apie kiną bei vertybes, po filmo užvirusi skirtingų kartų diskusija. Norime populiariai pristatyti skirtingas kino formas: nuo animacijos iki artimo dokumentikai vaidybinio kino“, – sako „Kino pavasario“ programos sudarytoja Mantė Valiūnaitė.
Nežabota režisierių Arthuro de Pinso ir Alexis Ducord fantazija išsilies animaciniame filme „Zombiliškės“ („Zombillenium“). Pavadinimas sufleruoja, kad, nors ir animacinis, patiems mažiausiems žiūrovams filmas netiks, tačiau 7-erių sulaukę galės stačia galva leistis į nuotykių paiešką ypatingame pramogų parke, kur gyvena vilkolakiai, vampyrai ir zombiai. Idėjų Helovino kostiumams čia netruks, taip pat ir temų diskusijoms apie socialinę nelygybę. Seansai.
Amžinąsias vertybes primins jaudinanti prancūzų režisieriaus Clovis Cornillaco pasaka apie narsą ir draugystę – „Gražuolė ir Sebastianas: draugai visam gyvenimui“ („Belle And Sebastian, Friends For Life“). Gerokai ūgtelėję „Kino pavasario“ žiūrovai neabejotinai prisimins prieš kelerius metus į nuotykius nepaprasto grožio Šveicarijos kalnuose pakliuvusį berniuką Sebastianą ir jo draugužę baltą kalytę Gražuolę. Naujasis filmas – senojo tęsinys, jame Sebastianui jau dvylika, o jo šunytė – trijų šuniukų mama. Kokius žygdarbius padarys berniukas dėl savo draugės? Kokias kliūtis jam teks įveikti? Nuostabi draugystės istorija neprailgs nei vaikams, nei jų tėvams. Seansai.
Vienas subtiliausių šio festivalio filmų, japonų estetikos, tylos ir ramybės kupina mažo berniuko klajonių istorija – „Tą naktį aš plaukiau“ („The Night I Swam“). Filmo režisieriai Damienas Manivelis ir Kohei Igarashi pasakoja apie sniegu nuklotus kalnus ir mažą, juose klaidžiojantį berniuką, kuris ieško savo tėčio. Kiekviena šio filmo detalė – lyg gražus, šviesiausiomis spalvomis išsiliejęs paveikslas. Seansai.
Didžiausia šių metų festivalio naujiena – Lietuvos kino klasika
„Kino pavasaris“ siūlo jauniesiems žiūrovams susipažinti su geriausiais, vaikams ir jaunimui kūrusių lietuvių režisierių Arūno Žebriūno ir Algirdo Aramino kino darbais.
„Gražuolė“ ir „Paskutinė atostogų diena“ – dvi nostalgiškos, jautrios režisieriaus Arūno Žebriūno istorijos apie vaikus ir jų žvilgsnį į suaugusių žmonių pasaulį. Lietuvos kino kritikos, legenda Saulius Macaitis apie šiuos filmus yra sakęs: „Mažųjų dramos yra labai tikros, užtat filmai taip jaudina.“
Ne mažiau jaudinančią berniuko Andriaus istoriją „brandaus socializmo epochoje“ papasakojo režisierius Algirdas Araminas savo filme „Andrius“. Nepaprastas Andriaus fantazijų ir svajonių pasaulis žiūrovą, rodos, perkelia į kitą erdvę ir laiką.
„Gyvieji didvyriai“ – tai kelių garsiausių ano meto režisierių Arūno Žebriūno, Balio Bratkausko, Vytauto Žalakevičiaus, Marijono Giedrio sukurtos trumpos vaikų istorijos. 1960 metais lietuvių kino novelės sulaukė tarptautinio pripažinimo Karlovi Varų kino festivalyje. Skirtingi vaikų likimai pasakoja apie įvairias Lietuvos epochas: prieškarį, karą, pokarį ir tuometinį laiką – 6-ąjį dešimtmetį.
Trumpos vaikų istorijos bus įdomios mažiesiems, o jų tėvams ar seneliams tai proga ne tik prisiminti skirtingus Lietuvos istorinius laikotarpius, bet ir susipažinti su skirtingų lietuvių kino krypčių ištakomis.
