„Tarnaitė“ jau apkeliavo pasaulį ir susižėrė daugiau kaip 40 apdovanojimų tarptautiniuose kino festivaliuose. Tarp jų – ir prestižinį „Vulcan“ apdovanojimą už geriausią kino produkcijos dizainą Kanų festivalyje.
Kai prieš 14 metų Park Chan-Wookas sukūrė kultinį trilerį „Senis“ („Oldboy“, 2003), režisierius sparčiai kilo kino kūrėjų gretose iš pradžių kaip sumanių veiksmo filmų autorius. Šiandien jo vardas – vienas svarbiausių Pietų Korėjos ir apskritai viso pasaulio kino industrijoje. Dėl režisieriaus gebėjimo suderinti keršto ir lemties temas su nepaprastais siužeto vingiais ir ištaigingu vizualiniu jautrumu jo kūrybą sunku įterpti į konkrečių žanrų rėmus. Naujausias režisieriaus darbas „Tarnaitė“ – ne išimtis.
Park Chan-Wooko „Tarnaitė“ yra paremta britų autorės Saros Waters novele „Aksominiai piršteliai“, tačiau filme režisierius perkelia istorijos veiksmą iš karalienės Viktorijos laikų į 4-ojo dešimtmečio Korėją. „Tarnaitė“ yra jausmingas pasakojimas apie dviejų moterų romaną: japonų didikę Hideko, gyvenančią nuošaliame dvare, ir jos naują korėjietę tarnaitę Sook-hee, kuri kartu su sukčiumi grafu Fujiwara rezga sąmokslą išvilioti iš Hideko didžiulį palikimą. Tarp dviejų moterų netikėtai įsiplieskia aistra, o tai kelia rimtą pavojų sukčiaus planams.
Didžiausiems savo gerbėjams režisierius žinomas dėl meistriškų keršto istorijų ir itin kūrybiškų smurto išraiškų, bet vienas svarbiausių jo kūrybos bruožų – moters psichikos nagrinėjimas dažnai lieka nepastebėtas. Režisieriaus kuriamos herojės nėra tik pasyvios savo padėties stebėtojos - jos nuolatos stengiasi kontroliuoti savo likimą ir siekia savo troškimų išsipildymo, ar tai būtų meilė, ar kerštas.
Režisieriaus teigimu, tai – feministiškiausias jo filmas. „Šis filmas iš esmės skiriasi nuo mano ankstesnių filmų, nes jis apie dvi moteris – ne apie vieną ir jos vienišą kovą, bet apie dvi, kurios atranda meilę ir suformuoja solidarų ryšį. Apskritai „Tarnaitė“ yra labai paprastas filmas. Jis išskiria viską į dvi aiškias puses. Jis sukiršina vyrą su moterimi, beveik kaip lyčių kovoje. Moteriškosios veikėjos suformuoja aljansą, kad kovotų prieš vyrų priespaudą. Šiame filme visi vyrai yra blogiečiai ir visi vyrai apgailėtini. Vieninteliai „kieti“ veikėjai yra moterys“, – teigė režisierius Park Chan-Wookas.
