Šūviai teatro salėje ir Argentinos gatvėse
Įtampa kaip tikrame veiksmo filme – spektaklio metu scenoje tarp aktorių pasirodo grupelė tamsiai apsirengusių ir ginkluotų žmonių. Žiūrovams neatskleidžiama, ar tai spektaklio dalis, ar tikra įkaitų drama. Šūvių garsas tikroviškas, baimė sukausto visą auditoriją. Tikrais įvykiais paremtas filmas „Įsibrovimas“ („Interruption“, rež. Yorgos Zois) pristatytas programoje „Metų atradimai“.
Šūviai aidi ir programos „Festivalių favoritai“ dramoje „Klanas“ („The Clan“, rež. Pablo Trapero). Tai istorija apie Argentiną 1980-ųjų pradžioje. Šeimos klanas grobia ir žudo turtingus įkaitus, tačiau ne visi jo nariai džiaugsmingai prisideda prie veiklos. Sūnus Alechandras nusprendžia kurti savo šeimą ir gyventi saugų gyvenimą, deja, klano vadas, tėvas Arkimedas yra kitos nuomonės. Rodos, užaugus tokioje aplinkoje iš jos ištrūkti sudėtinga arba visai neįmanoma. Puikus trileris, įtraukiantis žiūrovą ir priverčiantis krūpčioti su kiekvienu šūviu.
Liliputų imtynininkų žmogžudystės istorija
Šiais metais programa „Meistrai“ dovanoja Meksikos maištingąja legenda vadinamo Arturo Ripsteino filmą „Pilka gatvė“ („Bleak Street“). Pagrindiniai šio filmo herojai – pagyvenusios prostitutės, neturinčios darbo, imtynininkai liliputai, niekada nesiskiriantys su savo kaukėmis, persirenginėjantys vyrai. „Pilka gatvė“, kaip ir kiti A. Ripsteino darbai, paveikti siurrealizmo nuotaikų – stilizuotas pasaulis primena senus filmus. Režisierius kartu su žiūrovu seka savo herojus tamsiomis gatvėmis, į aptriušusius viešbučius ir nejaukius kambarius. A. Ripsteinas kviečia į žmogžudystės vietą, persmelktą karnavališkos ir laukinės nuotaikos. Nespalvotas filmas apie spalvingą bendruomenę suteikia dar daugiau potyrių. Sunku patikėti, bet šis filmas nėra vaizduotės kūrybos vaisius, o sukurtas remiantis naujienomis iš vietinės žiniasklaidos.
„The Beach Boys“ – karti šlovės kaina
Saulė, smėlis, vandenynas ir dainos, atnešusios pasaulinę šlovę. „Kino pavasaris“ pristato grupės „The Beach Boys“ ir jos lyderio Briano Wilsono istoriją filme „Meilė ir malonė“ („Love & Mercy“, rež. Bill Pohlad). Brianas – perfekcionistas, visomis išgalėmis siekiantis pralenkti „The Beatles“. Tačiau šlovė turi savo kainą – kultinės grupės įkūrėjas kenčia nuo nuolat patiriamų panikos priepuolių ir leidžia dienas vartodamas dideles dozes vaistų.
Filmas pasakoja apie du Brianus Wilsonus, kuriuos vaidina „Oskarui“ ir „Auksiniam gaubliui“ nominuoti aktoriai Paulas Dano ir Johnas Cusackas. Įkūnydami praeities ir ateities Brianus, aktoriai meistriškai veda žiūrovą per nelengvą muzikos žvaigždės gyvenimo kelią – triumfą ir visišką išsekimą. Jaunasis Brianas turi begales idėjų, kaip pateikti muziką kitaip, tačiau jam nepritaria grupės nariai, kas lemia vienatvę ir įnikimą į narkotikus. Tačiau ir šiame filme meilė užima svarbią vietą – šviesiaplaukė Melinda, dirbanti automobilių salone, sužavi muzikantą.
Sistemai nepaklusę herojai
Kada pagalvojote, ar įmanoma oficialiai atsisakyti tikėjimo? Galbūt tai galėtų būti į skyrybų sutartį panašus dokumentas, kurį tiesiog užtenka pasirašyti. Álvaro Ogalla pabandė tai išsiaiškinti ir suprato, kad tikėjimo atsisakymas nėra toks lengvas dalykas – nei oficialiai, nei moraliai. Remdamasis savo išgyvenimais į Vilnių atvykstantis Á. Ogalla sukūrė filmą „Apostatas“ („The Apostate“), kuriame suvaidino ir pagrindinį personažą – amžiaus krizės, meilės pusseserei ir kaimynei kamuojamą vyrą.
Kova prieš nusistovėjusias taisykles matoma ir programos „Nauja Europa – nauji vardai“ filme „Aš, Olga Hepnarova“ („I, Olga Hepnarova“, rež. Petr Kazda ir Tomáš Weinreb). Tai tikrais faktais paremta istorija apie jauną merginą, kuri nepritapo prie ją supančios aplinkos – šeimos, mokyklos, draugų. Nepritapimas prie visuomenės lemia priešiškumą, kuris iššaukia norą keršyti. Pakelti ranką prieš save ar kitus? Veiksmų interpretacijos, nesupratimas, paranoja lemia drastišką merginos poelgį – sukelti skausmą kitiems ir taip atkeršyti visam pasauliui.
Prieš nusistovėjusias tradicijas kovojama ne tik vakarų pasaulyje, bet ir tolimiausiuose planetos kampeliuose. Programos „Metų atradimai“ jausminga ir egzotiška drama „Tana“ („Tanna“) pasakoja apie dvi bene labiausiai nuo civilizacijos nutolusias gentis, kuriose vis dar gajos senosios tradicijos: ištekinti dukras už kitos genties vyrų. Tačiau du jauni įsimylėjėliai nusprendžia nepaklusti šiai sistemai, nors tai lemtų karą ir genties atstūmimą.
Filmą kūrė pripažinti dokumentinių filmų kūrėjai Bentley Deanas ir Martinas Butleris, kurie 7 mėnesius gyveno Vanuatu archipelago Tanos saloje drauge su Jakelio kaimo žmonėmis. Pastarieji buvo įtraukti ir į filmavimo procesą – nors niekada nematę filmo, puikiai įsijautė į vaidmenis.
Kartais sistemai priverčia nepaklusti netinkamai susiklostę gyvenimo įvykiai. Filmo „Dama furgone“ („The Lady in the Van“, rež. Nicholas Hytner) pagrindinė herojė partrenkia motociklininką, kuris miršta. Nors pastarasis kaltas dėl avarijos, senoji dama taip sukrėsta, kad nusprendžia likusį gyvenimą slėptis nuo policijos ir inkognito gyventi furgone tiesiog gatvėje. Žinoma, tokios gyvenimo sąlygos lemia atitinkamą kvapą bei herojės Merės Šepherd požiūrį į aplinkinius. Tačiau Kemdene ji sutinka rašytoją Alaną Bennettą, kurio kieme apsigyvena trims mėnesiams. Tačiau viešnagė ir keista draugystė užsitęsia iki keturiolikos metų.
Nors senoji dama stengiasi nuslėpti savo praeitį, rašytojas renka išsprūdusius atsiminimus į dėlionę, kuri vėliau virsta žaisminga ir nuoširdžia legenda.
Filmas nufilmuotas toje pačioje gatvėje, kurioje gyveno senoji dama furgone ir rašytojas.
