Praėjusiais metais į Klaipėdos miesto savivaldybės surinkta 149,8 mln. eurų, vietoje planuotų 145,2 mln. eurų. Planas įvykdytas 103,1 proc.
„Klaipėda ir toliau išlieka viena mažiausiai paskolų turinčių savivaldybių šalyje. Paskolų portfelis per metus sumažėjo nuo 20,4 mln. iki 11,6 mln. eurų. Darysime viską, kad biudžeto augimo tendencijos išliktų“, – teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Vasario 23-iąją Klaipėdos miesto taryba turėtų tvirtinti šių metų biudžetą, kuris būtų rekordiškai didelis – 203,9 mln. eurų.
Anot Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovo Sauliaus Budino, puikius finansinius rodiklius lėmė gerai renkamas gyventojų pajamų mokestis.
„Tai yra pagrindinės įplaukos į biudžetą. Gyventojų pajamų mokesčio daugiau surinkta dėl išaugusių atlyginimų bei sumažėjusio nedarbo lygio. Klaipėdoje yra 79 tūkstančiai 600 dirbančių asmenų, beveik tūkstančiu daugiau nei pernai. Nedarbo lygis mieste dabar siekia 6,8 proc.“, – aiškino S.Budinas.
Surenkamas gyventojų pajamų mokestis sudaro beveik pusę miesto biudžeto pajamų. Šio mokesčio daugiau surinkti pavyko ir dėl centrinės valdžios paskirstymo: 2015 metais Klaipėdos miesto savivaldybei tekdavo 72,6 proc. šio mokesčio, o šiemet – 75,9 proc.
Nekilnojamojo mokesčio taip pat surinkta 9 proc. daugiau nei planuota. „Šis rodiklis rodo ne tik aktyvumą nekilnojamojo turto rinkoje, bet ir registrų centro kartas nuo karto vykdomus vertinimus“, – teigė S.Budinas.
Savivaldybei pavyko ir parduoti dalį patalpų, kurių remontas būtų kainavęs daugiau.
Šiais metais yra numatytas 203,9 mln. eurų dydžio biudžetas. Jo augimą lėmė ir europiniai projektai.
