„Sutarėme ir artimiausiu metu tai bus padaryta Vyriausybės nutarimu ar potvarkiu – sudaryta projekto koordinacinė arba koordinacinė ir priežiūros grupė. Analogiškai, kaip buvo su suskystintų gamtinių dujų terminalu, – joje bus visi sprendimų priėmėjai. Rinksimės kartą per mėnesį ir žiūrėsime, kokia yra pažanga projekto“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su uosto ir Klaipėdos vadovais penktadienį sakė S.Skvernelis.
Anot premjero, artimiausiu metu turėtų būti nuspręsta dėl darbo grupės sudėties. Ministro pirmininko teigimu, svarbiausia, kad į uosto plėtrą būtų įtrauktas Klaipėdos miestas.
„Kalbant apie uosto, valstybės ir miesto santykį, taip pat yra principinis susitarimas padaryti miesto įtraukį į patį uostą, jo valdymą, sprendimų priėmimą ir ekonominės grąžos gavimą. Klausimas, kokiomis detalėmis tai pasieksime“, – teigė premjeras.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas kalbėjo, jog speciali darbo grupė galėjo būti sukurta anksčiau.
„Ji galbūt galėjo būti sudaryta šiek tiek anksčiau, bet kaip aš sakau, geriau vėliau negu dar vėliau. Esminis klausimas, kad ta darbo grupė turėtų maksimalius įgaliojimus, būtų maksimaliai darbinga ir svarstytų visus įgyvendinimo scenarijus, derinant to projekto įgyvendinimo poreikį ar tai Seime, ar tai Vyriausybėje, jau nekalbant čia, Klaipėdoje“, – kalbėjo meras.
Iki šiol pasisakęs prieš greitus sprendimus dėl išorinio uosto, dabar V. Grubliauskas sako tikįs, kad toks uostas bus pastatytas: „Tikiu, kad Lietuva tikrai turės išorinį uostą.“
Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto įgyvendinimo darbo grupė veikė 2013-2015 metais. Terminalas veiklą pradėjo 2015 metų pradžioje.
Uostas ir miesto valdžia nesutaria dėl uosto plėtros. Liepą miesto taryba pritarė bendrojo plano keitimo variantui, pagal kurį artimiausią dešimtmetį nėra numatyta statyti išorinį uostą .
Tačiau jei Vyriausybė nutars kitaip, miesto valdžios sprendimas neturės jokių pasekmių uosto plėtrai. Susisiekimo ministerija jau pritarė bendrojo plano koncepcijai, numatančiai maksimalią uosto plėtrą tiek pietinėje, tiek šiaurinėje miesto dalyje, įskaitant išorinio uosto statybą Melnragėje.
Premjeras anksčiau yra teigęs, jog svarstant uosto plėtrą, turi būti suderinti miesto, gyventojų ir uosto interesai. Nesugebėjimą suderinti skirtingus interesus kaip pagrindinę problemą uosto plėtrai mini ir susisiekimo ministras R.Masiulis.
Siekiant užtikrinti miesto ir Vyriausybės bendradarbiavimą ir dialogą, nuo šių metų rugpjūčio Klaipėdos uosto valdyboje dirba uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas. Gerosios valdymo praktikos ekspertai kritikuoja tokį sprendimą ir įžvelgia galimą interesų konfliktą.
Praėjusiais metais uostas perkrovė rekordinį kiekį krovinių – 40,14 mln. tonų. Šiemet tikimasi naujo rekordo ir perkrauti 41 mln. tonų krovinių.
