Dabar populiaru
Publikuota: 2015 sausio 22d. 15:41

Teismas neleido uždaryti ilgiausio šalyje Klaipėdos pėsčiųjų tilto virš geležinkelio

Tiltas virš geležinkelio
L. Sėlenienės nuotr. / Tiltas virš geležinkelio

Pavyzdiniu turėjęs tapti Klaipėdos pėsčiųjų tiltas virš geležinkelio linijos uostamiesčiui tapo tikrų tikriausia našta. Niekas nenori jo prižiūrėti, o rietenos dėl tilto valymo persikėlė net į teismus. Geležinkelininkams pagrasinus, kad pėstiesiems uždraus vaikščioti tiltu, prireikė teismo įsikišimo. Klaipėdos apylinkės teismas paskelbė, kad apriboti gyventojų judėjimo tiltu negalima.

Laukia teismų maratonas

Klaipėdos pėsčiųjų tiltas galvos sopuliu tapo dėl brangiai atsieinančios jo priežiūros. Iki šiol šią pareigą vykdanti bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ nusprendė, kad tai – ne jų, o savivaldybės rūpestis. Bandė pareigomis pasidalinti taikiai, tačiau nepavyko. Klaipėdos savivaldybė tikina negalinti savo išgalėmis prižiūrėti tokio gigantiško statinio. Geležinkelininkai taip pat kratosi tilto priežiūros.

Pastarieji net pagrasino, kad nesutarus uždarys tiltą. Savivaldybė suskubo kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismą, kad šis uždraustų geležinkelininkams apriboti pėsčiųjų judėjimą tiltu. Teismas savivaldybės ieškinį patenkino, o tiltą leido uždaryti nebent remonto ar stichinių nelaimių metu. 

„Baisu net įsivaizduoti, kad tiltas būtų uždarytas, o žmonės, kaip prieš gerą penkmetį, norėdami iš Miško kvartalo ar Kretingos gatvės patekti į  miesto centrą, vaikščiotų geležinkelio bėgiais. Kalba eina labiau ne apie patogumą, o apie gyventojų saugumą. Dabar, kuomet aiškus teismo sprendimas, belieka pamiršti  emocijas ir konstruktyviai bandyti susitarti dėl tolesnės tilto priežiūros“, – savo poziciją dėstė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Tačiau geležinkelininkai abejoja, ar ir po teismo sprendimo pavyks susiderėti, tad ruošiasi atsakomajam ėjimui.

„Manau, kad vienas iš galimų kelių yra teismas. Derybose su savivaldybe jokių konstruktyvių sprendimų priimti nepavyksta. Mes laikomės nuostatos, kad tiltas nenusijęs su  tiesiogine bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ veikla, tad ir jo priežiūra turime rūpintis ne mes“, – bendrovės poziciją dėstė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas Vidmantas Gudas.

Primena senas skolas

Kivirče dėl tilto priežiūros savivaldybė geležinkelininkams priminė, už ką jie įsipareigojo prisidėti prie tilto statybos, o jam iškilus imtis statinio priežiūros. Valdininkai paskaičiavo, kad dar prieš tilto statybą AB „Lietuvos geležinkeliai“ savivaldybei buvo įsiskolinusi už žemės nuomą. 656  tūkst. litų (beveik 190 tūks. eurų) skolą savivaldybė nurašė už geležinkelininkų įsipareigojimą rūpintis tiltu.

Tačiau ši pareiga ilgainiui geležinkelininkams apkarto. Jie apskaičiavo, kad tilto priežiūra: lapų, sniego valymas, šiukšlių rinkimas, tilto šildymas, apšvietimas, vaizdo kameros ir kiti darbai  kasmet pareikalauja bemaž 8 tūkst. eurų. Dar maždaug 6 tūkst. eurų prireiktų tilto remontui. Atsikračiusi skolos AB „Lietuvos geležinkeliai“ užsimojo atsikratyti ir brangiai atsieinančios prievolės prižiūrėti tiltą.

Užkabino įspėjančias lenteles

Kol valdininkai ir geležinkelininkai tilto priežiūrą mėto vieni kitiems kaip karštą bulvę, prievolė rūpintis tiltu vis dar gula ant AB „Lietuvos geležinkeliai“ pečių. Tačiau išlaidauti statinio priežiūrai geležinkeliečiai nelinkę. Jo priežiūrai samdo valymo paslaugas teikiančias bendroves ir atlieka tik būtiniausius darbus.

O kad apsidraustų nuo priekaištų dėl sužalojimų ant prastai prižiūrimos ir slidžios tilto dangos, geležinkelininkai užkabino įspėjančias lenteles, raginančias pėsčiuosius rinktis saugesnį kelią.

L. Sėlenienės nuotr. /Tiltas virš geležinkelio
L. Sėlenienės nuotr. /Tiltas virš geležinkelio

Ilgiausias pėsčiųjų tiltas šalyje

Tiltas virš geležinkelio yra ilgiausias ir aukščiausiais šalyje. 300 m ilgio ir aukščiausiame taške 7,5 m siekiantis statinys iškilo beveik prieš penkmetį. Europos Sąjungos ir Klaipėdos savivaldybės lėšomis pastatytas tiltas atsiėjo bemaž 4 mln. eurų. Jo atidarymo ceremonijos klaipėdiečiai laukė ypač nekantriai. Iki tol virš geležinkelio jie pėdindavo gerokai aplūžusiu tiltu arba atkarpą kirsdavo geležinkeliu.

Dviračiais ar neįgaliųjų vežimėliais senuoju tiltu nebuvo įmanoma važiuoti. Ratuoti klaipėdiečiai ar mažylių vežimėlius stumiančios mamos turėdavo daryti lankstą palei studentų miestelį.  

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min