Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 02 17, 09:07

Valstybės ir privataus verslo sinergija ir žengiant darnumo kryptimi

Bendras Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plotas siekia beveik 14 su puse kvadratinių kilometrų, o tai prilygsta vienam iš sparčiausiai augančių Vilniaus Pilaitės rajonų. Daugiau nei pusę uosto teritorijos užima akvatorija, o likusioje sausumos dalyje veikia 14 stambių krovos, laivų remonto ir statybų kompanijų. Svarbiausiame ir didžiausiame šalies transporto mazge, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš rytų ir vakarų, šiandien rūpinamasi ne tik finansiniais rodikliais, daug dėmesio skiriama darnumui vystyti.
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas / Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr.

„Klaipėdos uostas iš kitų išsiskiria tuo, kad yra pačioje miesto širdyje, šalia gyvenamųjų kvartalų ir neturi kur plėstis. Būtent dėl šių aplinkybių, šiandien vykdant uosto veiklą, galvojant apie jo plėtrą, pridėtinės vertės kūrimą, privalu skirti pakankamą dėmesį ir darnumo uoste vystymui. Mes, uostininkai, norime, kad mūsų veikla atitiktų aplinkosaugos reikalavimus, norime draugiškai gyventi su savo kaimynais, miesto gyventojais, kad visi būtume patenkinti ir džiaugtumėmės uostu. Tikrai jame labai daug daroma einant žalumo link“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr./Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr./Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Klaipėdos uosto įmonės, siekdamos būti kuo mažiau taršios, jau dabar investuoja į įvairias šiuolaikines ir aplinkai draugiškas technologijas: diegia uždaras krovos sistemas, elektrines krovos ir transportavimo įrangas, didelės keliamosios galios kranus. Uosto veiklą vykdančios įmonės taip pat investuoja į aplinkosauginius įrenginius, pavyzdžiui, yra diegiamos vėdinimo ir dulkių surinkimo sistemos, oro teršalų valymo, rekuperavimo ir deginimo įrenginiai, nuotekų valymo įrenginiai, apsauginiai atitvarai triukšmo ir dulkių sklaidai. 10 uosto kompanijų turi Aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikatą ISO 14001:2015.

„Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) narės supranta verslo atsakomybę ir tai pademonstravo pernai įsteigdamos LJKKA tvarios aplinkos komitetą. Įmonės atsakingai vykdo teisės aktų reikalavimus aplinkosaugos srityje. Krovos darbus kompanijos vykdo vadovaudamosi Aplinkos apsaugos agentūros išduotais taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimais, kuriuose nurodytos privalomos aplinkosauginės priemonės, mažinančios teršalų ir kvapų patekimą į aplinką. Tvarus požiūris į verslą Klaipėdos uoste, pirmiausia, yra susijęs su mūsų siekiu sumažinti neigiamą poveikį, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai gali sukelti uoste vykdoma veikla“, – teigia Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr./Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr./Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Savo ruožtu Uosto direkcija įvairiose uosto vietose diegia oro kokybės parametrų stebėjimo sistemą. Taip siekiama sustiprinti oro taršos stebėseną ir operatyviau reaguoti į galimus nuokrypius. Įgyvendinant ES projektą „Connect2SmallPorts“, kurio viena iš krypčių yra darnumas ir aplinkosauga, įsigyti ir įrengti penki kietųjų dalelių ir triukšmo davikliai su modernia duomenų perdavimo technologija, atnaujintos naftos taršos daviklių išdėstymo schemos, kurios leidžia operatyviau reaguoti į taršą, taip sumažinant jos mastą ir padarinius.

Tikimasi, kad Uosto direkcijos iniciatyva parengta Žaliojo uosto koncepcija dar labiau prisidės prie aplinkosaugos priemonių diegimo uoste. Dokumento rengėjai privalėjo išanalizuoti Klaipėdos uoste veikiančių ūkio subjektų veiklą, identifikuoti pagrindinius taršos šaltinius, nustatyti prioritetines aplinkos apsaugos įgyvendinimo kryptis, parengti uosto aplinkos apsaugos politiką. Koncepciją rengusiai įmonei keltas uždavinys – išnagrinėti Baltijos jūros uostų aplinkos apsaugos vystymo tendencijas, taip pat peržiūrėti tarptautinius ir nacionalinius gamtosaugos reikalavimus bei visų analizių pagrindu sudaryti tvaraus žaliojo uosto vystymo planą.

„Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos misija – sutelkti dėmesį į Europos Sąjungos žaliojo kurso gaires, bendradarbiaujant su uosto įmonėmis investuoti į tvarų uosto pramonės komplekso augimą, siekti išsaugoti ir gerinti uosto aplinkos būklę, mažinti veiklos įtaką aplinkai. Gavę Žaliojo uosto koncepcijos projektą, kartu gavome medžiagą, kurios pagrindu gims planai, vyks diskusijos su žmonėmis ir institucijomis. Variklis, priversiantis dar sparčiau judėti darnumo kryptimi, tikiu, užkurtas“, – sako Uosto direkcijos generalinis direktorius A.Latakas.

Už Žaliojo uosto koncepcijos įgyvendinimą, kuri, kaip tikimasi, artimiausiu metu bus patvirtinta, atsakingos ir jame savo veiklą vystančios įmonės. Per ateinančius 8-erius metus Klaipėdos uoste veikiančios įmonės esamą įrangą turėtų palaipsniui pakeisti elektrine, numatoma elektrifikuoti uosto krantines ir nuo kranto tiekti elektrą kruiziniams, ro-ro ir konteineriniams laivams. Iki 2030-ųjų esamas uosto įmonių automobilių parkas palaipsniui turėtų būti keičiamas į elektromobilius, modernizuojami paviršiniai nuotekų tinklai bei įdiegtos kitos priemonės oro, vandens ir grunto taršai mažinti, triukšmui valdyti. Skaičiuojama, kad įdiegus koncepcijoje numatytas taršos mažinimo priemones, 2030 metais Klaipėdos uoste šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamas kiekis sumažėtų beveik 37 procentais.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr./Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr./Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Klaipėdos uostas nėra vienintelis, kuriame darnumo kryptimi Uosto direkcija ir privačios jame veikiančios įmonės žengia kartu. ESPO (Europe Sea Port Organization) organizacija, kurios narė yra ir Uosto direkcija, yra pasisakiusi, kad uostų administracijos kontroliuoja savo valdymą bei veiklą ir be esminio visų uostuose veikiančių įmonių įsitraukimo jos negali įgyvendinti visų iškeltų aplinkosauginių tikslų. Pavyzdžiui, vienas pažangiausių aplinkosaugos srityje, Roterdamo uostas pakartotinai pernaudodamas pramonėje likusią šilumą kaip šildymo šaltinį mieste, uosto anglies dioksido pėdsaką sumažino 10 procentų, o Antverpeno uoste plėtojamos technologijos, galinčios užtikrinti CO2 išgavimo iš atmosferos, suskystinimo ir transportavimo infrastuktūrą.

Pagal pastarųjų metų ekonominius rodiklius Klaipėdos uostas yra tarp efektyviausiai veikiančių jūrinio transporto mazgų Europoje, viena priežasčių – valstybės ir privataus kapitalo sinergija. Tikimasi, kad tokia pat kryptimi bus judama ir siekiant įgyvendinti žaliojo kurso gaires. Tolesnė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla bei planuojama plėtra bus vykdoma papildomai atsižvelgiant ir į Žaliojo uosto koncepciją bei joje pateiktą taršos priemonių mažinimo planą.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min