Šį rudenį Europoje madingas posakis „ištrūkti iš krizės“. Išskyrus Lenkiją, nė vienai ES šaliai – didelei, mažai, turtingai, vargšei, senai ar naujai – nuosmukio nepavyko išvengti, be to, visos smuko duobėn maždaug tuo pačiu metu. Daugumoje jų vis didėja nedarbas, nepavykus kompleksiškai paskatinti ekonomikos, o jos paskatinimo programos tik dar labiau padidino žemyno biudžeto deficitą. Nušvitus vilties spindulėliui, kad stabilumas grįžta, vyriausybės rengiasi „išeiti iš krizės“. Bet kaip?
Pirmiausia, jos ketina laikytis atsargumo: ekonomika gal ir nebesmunka, nes gijimo procesą paskatino laikinos priemonės, pavyzdžiui, kai kurios šalys ėmė labai taupyti. Baimindamiesi naujo smukimo Europos lyderiai abejoja, ar išmintinga atsisakyti ekonomikos šoko terapijos, ir niekas nemano statyti į pavojų nacionalinių interesų, kad palengvintų kitų valstybių padėtį. Požiūris „kiekvienas už save“ neišnyks. Jau prieš metus kiekviena valstybė ėmėsi savų ypatingų atsako į finansų krizę priemonių, o pastangų koordinavimui neteikiama daug reikšmės, nors šis klausimas buvo įtrauktas į spalio 29–30 dienomis Briuselyje vykusio viršūnių susitikimo darbotvarkę. Apskritai, kiekviena valstybė skirtingai mąsto, kokių priemonių reikėtų imtis, atsisakyti ar ne skatinimo paketo, kaip pasiekti stabilumo ir panašiai.
„Kiškiai“ ir „vėžliai“
Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Ispanija nelinkusios mažinti visuomeninių išlaidų ir nesutinka, kad kitais metais reikėtų atsisakyti skatinimo politikos. Kitos, pavyzdžiui, Vokietija, linkusios tikėti optimistiškesnėmis ekonomikos prognozėmis (2010 metais tikisi 1,2 proc. augimo dėl eksporto atsigavimo) ir planuoja grįžti prie tradicinės ekonominės politikos. Vokietijoje krikščionys demokratai ir liberalai naujojoje centro ir dešiniųjų koalicijoje pasisako už pelno mokesčių mažinimą 2010 metų pradžioje ir pajamų mokesčių mažinimą 2011 metais.
Jungtinėje Karalystėje, kaip rodo spalio rezultatų statistika, nuosmukis tebesitęsia.
Jungtinėje Karalystėje, kaip rodo spalio rezultatų statistika, nuosmukis tebesitęsia. Šioje valstybėje vyriausybės ūkio politika ir jos įgyvendinimo tvarka priklausys nuo rinkimų, kurie įvyks kitų metų birželį. Likęs valdžioje premjeras Gordonas Brownas ėmėsi skatinti ūkio augimą 30 mlrd. svarų injekcija. Prasidėjus nuosmukiui sumažintas pridėtinės vertės mokestis nuo sausio 1 dienos turėtų būti padidintas – nuo 15 proc. iki 17,5 procento. Be to, G.Brownas neketina stengtis mažinti valstybės išlaidų iki 2011 metų. Tačiau jei į valdžią ateitų konservatoriai, jie nedelsdami to imtųsi. 2009–2010 metais Jungtinės Karalystės biudžeto deficitas turėtų pasiekti 12,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šios šalies konservatorių partija ne vienintelė pasisako už „ašutinės“ metodą. Nyderlanų premjero Jano Peterio Balkenende's vadovaujama centristų ir kairiųjų vyriausybė įspėjo mažinsianti išlaidas kaip dar niekada po karo. Griežto taupymo programa numato dvi svarbiausias priemones: iki 2025–ųjų padidinti pensinį amžių iki 67 metų ir sumažinti valstybės išlaidas 20 procentų. Nyderlandų ūkis turėtų smukti 5 proc., o darbingų žmonių, negalinčių rasti darbo, pagausės iki 8 procentų. Pastaraisiais metais šioje šalyje buvo skelbiama, kad visi turi darbą.
Mokesčiai didinami deficitui mažinti
Tokį išėjimo iš krizės kelią pasirinko Ispanija ir Airija, turinčios didžiulį biudžeto deficitą. Jose Luiso Rodriguezo Zapatero vadovaujama socialistų vyriausybė, mažinusi pajamų mokestį nuo 2004 metų, bus priversta keisti taktiką ir 2010 metais jį padidinti. Ispanija išleido visus ekonominio skatinimo paketus, bet neįstengė sumažinti 18 proc. siekiančio nedarbo arba paskatinti ūkio atsigavimą. Tarptautinis valiutos fondas mano, kad Ispanija bus viena iš kelių euro zonos šalių, kur nuosmukio nepavyks sustabdyti ir kitais metais. 2010 metų biudžete numatoma didinti tiesioginius mokesčius ir net gerokai kelti netiesioginius mokesčius, kad sumažėtų biudžeto deficitas, kuris metų pradžioje bus apie 10 procentų.
Airijoje deficitas gali išaugti iki 12 proc. BVP, todėl šalies vyriausybė taip pat planuoja didinti šeimų mokesčius, bet stengiasi nekeisti 12,5 proc. korporacijoms nustatyto mokesčio, kad nesumažėtų užsienio investicijų. Viliamasi, kad investicijos tik didės ir tai paskatins ūkio atsigavimą. Be to, vyriausybė ėmėsi mažinti išlaidas, todėl sumažėjo valstybės tarnautojų algos.
Mažina pajamų mokesčius
Švedijos centristų ir dešiniųjų vyriausybė, vadovaujama Fredriko Reinfeldto, atsižvelgdama į deficitą, pirmą kartą įregistruotą po ankstesnių metų perteklinio biudžeto, paskelbė mažinsianti pajamų ir pensijų mokesčius bei darbuotojų įmokas į socialinės apsaugos fondus. Socialdemokratai pažadėjo, kad jei vėl bus išrinkti 2012 metais, imsis kompleksinių priemonių mokesčiams didinti: grąžins turto mokestį, įves naują brangaus būsto mokestį bei padidins pajamų mokestį.
