Remiantis ES ekonomikos ir pinigų reikalų komisaro Olli Rehno pareiškimu, paramos paketas Portugalijai bus apie 80 milijardų eurų ir tikėtina, kad apims pagalbą Portugalijos bankams. Greičiausiai parama bus suteikta 7 metams, o palūkanų norma priklausys ir nuo to, kokią konsolidavimo programą mainais už tai pasiūlys Portugalijos politikai. Portugalija privalės įgyvendinti ne tik fiskalinę konsolidacijos programą, bet užtikrinti struktūrines reformas, kurios turėtų užtikrinti didesnį darbo rinkos ir visos ekonomikos lankstumą.
Nerimą rinkose kelia tai, kad fiskalinės konsolidacijos programai priešinasi opozicinės partijos, vis dar linkusios ignoruoti šią ekonomiką spaudžiančias problemas. Daugiau aiškumo bus tik tuomet, kai sulauksime konkrečių žinių apie Portugalijos fiskalinio konsolidavimo planų patikimumą. Finansų rinkos ir investuotojai iš tiesų rezervuotai sureagavo į šia naujieną, nes tai atitiko rinkos lūkesčius. Iš esmės, tai – teigiama naujiena, kuri sumažino įtampą dėl valstybės skolų vadinamajame euro zonos pietų regione, tačiau skolų krizė nepasibaigė.Tai yra aiškus ženklas, kad nepaisant vis labiau ryškėjančių ekonomikos atsigavimo požymių atsipalaiduoti negalima.
Portugalija yra jau trečioji ES valstybė narė po Graikijos ir Airijos, paprašiusi ES finansinės pagalbos paketo, tačiau šiandien visų dėmesys ir vėl krypsta į Graikiją. Diskutuojama apie Graikijos skolų restruktūrizavimą, nors pastarąją informaciją Europos centrinis bankas (ECB) ir buvo paneigęs. Šiuo metu kalbama, kad Portugalija – jau paskutinė, kuriai ES skiria finansinę pagalbą, tačiau prašytojų eilėje gali atsidurti ir Ispanija.
Kaip į Europos skolų problemą turėtų žvelgti Lietuva?
Tiesioginės įtakos Lietuvos ekonomikai tai neturės, nes su šiuo euro zonos regionu nesame susiję glaudžiais prekybiniais ryšiais. Tačiau tai yra aiškus ženklas, kad nepaisant vis labiau ryškėjančių ekonomikos atsigavimo požymių atsipalaiduoti negalima. Vienas iš svarbiausių ekonominės politikos tikslų ir toliau turėtų išlikti valstybės finansų subalansavimas ir skolos stabilizavimas. Diskusijos, kaip tą pasiekti, netyla, nors aiškesnis planas, kuris apimtų ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį platesniam ekspertų ratui pateiktas nebuvo.
Dauguma ekspertų siūlo įgyvendinti subalansuotą fiskalinės konsolidacijos planą – siekti labiau subalansuotos mokesčių sistemos iš vienos pusės ir didesnio išlaidų perskirstymo efektyvumo. Kai kurie žingsniai jau yra padaryti, tačiau jų akivaizdžiai nepakaks fiskalinio stabilumo tikslams pasiekti.
