Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Estijoje vėl didėja kainos

Pastaraisiais mėnesiais Baltijos šalių ekonomikos tendencijos vis dažniau vertė prisiminti žodį „defliacija“. Augantis nedarbas, karpomos biudžeto išlaidos, mažėjanti gyventojų perkamoji galia privertė pamiršti ir nuolat didėjusias kainas.

Infliacijos, kaip reiškinio, išnykimas neabejotinai buvo viena priežasčių, dėl kurių Estijos valdžia prieš kelis mėnesius oficialiai paskelbė apie planus eurą įsivesti jau 2011 m. sausio 1 dieną.
Ir čia, tarsi perkūnas iš giedro dangaus – oficialūs kovo mėnesio Estijos infliacijos duomenys. Eurą po nepilnų aštuonių mėnesių ketinančioje įsivesti Baltijos valstybėje kainos praėjusį mėnesį išaugo net 1,7 proc. (analitikų prognozių vidurkis buvo vos 0,3 proc.).

Estijos Centrinio banko ir Finansų ministerijos skaičiavimais, paskutinįkart šalis infliacijos Mastrichto kriterijų atitiko praėjusių metų lapkričio mėnesį. Dėl ko taip atsitiko – kodėl Estija patyrė tokį netikėtą kainų ūgtelėjimą? Pasak šios šalies statistikos departamento, daugiausia įtakos vartojimo kainų padidėjimui kovo mėnesį turėjo degalų, mazuto ir elektros energijos brangimas.

Pagrindinis išaugusios infliacijos veiksnys buvo žymiai padidėjęs energijos vartojimo kainų indeksas (VKI). Kad Estija neapsisaugos nuo pasaulinės naftos kainos didėjimo, abejoti nebuvo pagrindo, tačiau analitikai tikėjosi, kad kitų pagrindinių ekonomikos veiksnių (pvz., neigiamo BVP augimo) įtaka nusvers naftos kainų poveikį.

Dabar jau akivaizdu, kad nenusvėrė. Dar daugiau – šis VKI šokas greičiausiai turės įtakos visų metų infliacijos prognozėms ir dabar jau negalima atmesti tikimybės, kad Estijos metinė infliacija gali būti didesnė nei prognozuota iki šiol. Riziką, kad infliacijos tendencijos gali pakrypti Estijai nepalankia linkme, didina ir faktas, kad kai kurios reguliuojamos kainos (pavyzdžiui, elektros energijos tarifai) bendram vartojimo kainų lygiui gali būti perduoti su tam tikru atotrūkiu.

Nepaisant netikėto infliacijos šuolio, šiuo metu vis tik didesnė tikimybė, kad šis kainų ūgtelėjimas yra trumpalaikis. Gana neigiamos vidaus paklausos perspektyvos Estijoje tikriausiai ir toliau palaikys defliacines tendencijas. Šiemet šios šalies BVP ir toliau mažės – manome, iki 2 proc.

Tad vartojimo kainoms nebus jokio spaudimo iš pastaraisiais metais itin sparčiai augusių atlyginimų. Kitaip tariant, didesnę infliaciją, jei taip atsitiks, Estijoje iš esmės lems tik brangstanti nafta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius