Žinoma, su 2004–2007 m. ekonomikos augimo periodu, kuomet infliacija neretai siekdavo ir 10 proc., lyginti nė iš tolo negalima, tačiau faktas, kad Lietuvoje kainos, nors ir nedaug, vėl didėja trečias mėnuo iš eilės, o Estijoje infliacija gegužę buvo didžiausia per pastaruosius 15 mėnesių.
Šie infliacijos skaičiai, deja, nėra susiję su atsigaunančia vidaus paklausa – ką būtų galima laikyti teigiamu ženklu. Pagrindinės infliacijos Baltijos šalyse priežastys yra naftos bei maisto kainos. Kainas taip pat augino brangstantys alkoholio bei tabako gaminiai, transporto prekės ir paslaugos bei sezoninis rūbų brangimas (naujos vasaros kolekcijos).
Pastarasis veiksnys netrukus išsikvėps, tačiau bendro infliacijos lygio tai neturėtų paveikti: didesnį „svorį“ įgis kiti veiksniai. Kol kas infliacijai įsismarkauti neleidžia vis dar vangi vidaus paklausa, tačiau, nepaisant to, panašu, kad artimiausiais mėnesiais infliacija Baltijos šalyse augs ir toliau. Maža to – ji gali įgauti ir pagreitį.
Kainos priklausys ir nuo „Gazprom“ veiksmų
Viena pagrindinių priežasčių kainų didėjimui gali tapti pasaulinės energijos kainos. Ne paskutinį vaidmenį vaidins ir Rusijos energetikos bendrovė „Gazprom“, kuri, sprendžiant iš tam tikrų signalų, gali pabranginti dujas Baltijos šalims. Pastarojo veiksmo pasekmes ypač pajustų Lietuva ir Latvija.
Pastaroji šalis kainų didėjimo atžvilgiu jaučiasi ramiausia – kainos Latvijoje mažėja jau aštuonis mėnesius iš eilės, tad artimiausiais mėnesiais joje vis dar bus fiksuojama defliacija. Lyderė pagal infliaciją yra Estija, kuri, siekdama nuo kitų metų įsivesti eurą, turės imtis visų galimų priemonių, kad kainų vidurkis neviršytų nustatyto Mastrichto kriterijaus. Atsižvelgiant į tai, kad Estijos infliaciją labiausiai lems išorės veiksniai, tai padaryti bus tikrai nelengva.
Iš kitos pusės – žvelgiant globaliau – infliacija artimiausiais metais Baltijos šalims (iš dalies išskiriant Estiją) tikrai nebus pagrindinė problema. Vis dar labai silpna vidaus paklausa, išaugęs nedarbas, didėjanti valstybės skola ir kiti viešojoje erdvėje kasdien linksniuojami ekonominiai aspektai kels žymiai didesnį galvos skausmą tiek politikams, tiek kiekvienam iš mūsų.
