V.Klyvienė mano, jog jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje visada buvo pakankamai didelė problema, ir tik ekonomikos augimas kiek padidino jaunų žmonių užimtumą.
„Tik tokia, sakykime, buminė situacija sušvelnino padėtį ir žymiai pagerino šiuos rodiklius. Tam tikrų nelankstumų mūsų rinkoje, susijusių su jaunimo nedarbu reikia pripažinti yra, ir šioje srityje tikrai reiktų kažką daryti“, – teigė V.Klyvienė.
Jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje šių metų trečiąjį ketvirtį išaugo iki 33,3 proc. – per ketvirtį nedarbo lygis padidėjo 3,7 procento.
Pasak analitikės, jau anksčiau nuskambėjo siūlymas diferencijuoti minimalaus mėnesinio atlyginimo dydį pagal amžių.
„Tai galbūt paskatintų darbdavius su mažesniais kaštais priimti be patirties ar mažesnės kvalifikacijos jaunesnius darbuotojus – tai galbūt būtų tam tikras teigiamas impulsas“, – kalbėjo V.Klyvienė.
Pasak statistikų, Lietuvoje sparčiai didėjo jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbas. Remiantis Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, šiemet trečiąjį ketvirtį 53 tūkst., arba kas dešimtas jaunas žmogus buvo bedarbis. Prieš metus jaunų bedarbių buvo 26 tūkst., arba du kartus mažiau.
