„Dauguma su vaikais kalba apie alkoholį, narkotikus, tačiau apie pinigus kalbėti vengia“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Odeta Čičkauskaitė, „Swedbank“ asmeninių finansų valdymo ekspertė.
„Kalbėtis su vaikais apie pinigus niekada ne per vėlu ir niekada ne per anksti“, – jai antrino psichologė-psichoterapeutė Žydrė Arlauskaitė. Jos teigimu, maži vaikai supranta, kad daiktai gaunami, bet nesupranta, kokia jų vertė, kas yra kaina.
Psichologė-psichoterapeutė pastebėjo, kad kartais į ją kreipiasi tėvai, kurių vaikai ima vogti. „Ką aš vadinu vagyste: tėvai pamato, kad piniginėje nėra pinigų, kokių 200 litų“, – situaciją dėstė Ž.Arlauskaitė. Ji paaiškino, kad maži vaikai sunkiai supranta, kas yra nuosavybė, jie nesuvokia, kad 200 litų yra didelė suma. Dėl šios priežasties mokyti vaikus, kaip tinkamai elgtis su pinigais, reikia pradėti nuo mažumės.
„Penkerių metų vaikai dar sunkiai supranta, kas yra pinigai“, – aiškino O.Čičkauskaitė. Jos teigimu, tokio amžiaus vaikams galima pradėti aiškinti, kas yra banknotai, monetos, kuo jie skiriasi vieni nuo kitų.
Kišenpinigiai – būtini
6–10 metų vaikai jau moka ar mokosi skaičiuoti. Todėl juos galima mokyti atlikti įvairius matematikos veiksmus su pinigais: tėvai gali pažerti vaikui saują monetų ir liepti jas suskaičiuoti. Su tokio amžiaus vaikais jau galima kalbėtis apie pinigų vertę, tačiau tai reikėtų daryti vaikui suprantamais pavyzdžiais. „Šis žaislas kainuoja dvidešimt porcijų ledų“, – pavyzdį paminėjo O.Čičkauskaitė.
Nuo šešerių metų vaiką galima vestis kartu į parduotuvę. Tiesa, pasak finansų ekspertės, prieš tai reikėtų sudaryti planuojamų pirkinių sąrašą. „Parduotuvėje reikia mokyti vaiką lyginti prekių ir jų kainų skirtumus. Taip pat reikia vaiką mokyti skirti norus ir poreikius“, – patarimus dalijo finansų ekspertė.
Jos teigimu, nuo šešerių metų vaikams galima duoti kišenpinigių, kurių dydis priklauso nuo finansinių šeimos galimybių. „Galima pradėti nuo lito ar nuo 50 centų per dieną. Tada vaikas savaitės limitą galės skirstyti įvairioms reikmėms. Šiuo klausimu, galima jam padėti“, – kalbėjo O.Čičkauskaitė.
Ž.Arlauskaitė pastebėjo, kad vaikui skiriama kišenpinigių suma jokiu būdu negali būti didelė. „Kad neatimtų“, – paaiškino pašnekovė. Taip pat, jos teigimu, svarbu, kad tėvai žinotų, kam vaikas išleido jam skirtus pinigėlius.
Psichologė-psichoterapeutė pabrėžė, kad tėvai skirdami vaikui kišenpinigių visuomet turėtų laikytis duoto žodžio. „Jei pasakėte, kad duosite, tai ir reikia duoti“, – aiškino Ž.Arlauskaitė. Tačiau pabrėžė, kad jokiu būdu nereikėtų vaikui duoti pinigų už jo atliekamus namų ruošos darbus ar gerus pažymius. „Tai jo pareigos“, – sakė psichologė-psichoterapeutė.
Išmokyti taupyti
Pradėjus duoti vaikui kišenpinigių, reikėtų mokyti taupyti. Prieš tai reikia išsikelti tikslą, kam išleis vaikas sutaupytus pinigėlius. Tačiau tie tikslai neturėtų būti ilgalaikiai, kad vaikui neatsibostų. Mokant savo atžalą taupyti O.Čičkauskaitė pasiūlė keletą pratimų: „Sutaupyk pusę, aš pridėsiu likusią sumą ar palūkanas. Galima steigti tėvų banką: taupyk pas mane, aš tau duosiu palūkanas.“
11–15 metų vaikai, pasak pašnekovės, gali prisiimti didesnę atsakomybę, todėl jiems galima patikėti didesnę pinigų sumą. „Jei yra galimybė, vaikas pats galėtų sumokėti už lankomus būrelius“, – siūlė finansų ekspertė.
Jos teigimu, tokio amžiaus vaikus jau galima supažindinti su namų biudžetu. Kitas svarbus dalykas – įtraukti vaikus į kasdienę veiklą, susijusią su pinigais. „Visi mokame už komunalines paslaugas, tegul vaikai nurašo skaitiklių rodmenis, apskaičiuoja, kiek reikės mokėti. Taip mokysime vaikus ne tik skaičiuoti, bet ir taupyti elektrą“, – aiškino O.Čičkauskaitė. Ji pastebėjo, kad ūgtelėjusiems vaikams galima paaiškinti ir tai, kas yra palūkanos.
„16–18 metų paaugliai yra praktiškai suaugę žmonės, kuriems galime patikėti dalį užduočių, leisti savarankiškai atsipirkti“, – pastebėjo O.Čičkauskaitė. Tokio amžiaus jau galima susirasti savarankišką darbą vasarai – tai padeda suvokti pinigų vertę. Taip pat, pasak O.Čičkauskaitės, tokio amžiaus atžalas tėvai turėtų skatinti domėtis finansinėmis aktualijomis.
Asmeninių finansų valdymo ekspertė tikino, kad šiemet teko sulaukti daug klausimų iš tėvų, koks turėtų būti studento biudžetas. „Nereikėtų pamiršti, kad išleidžiant vaiką į mokslus reikia nustatyti skiriamą pinigų limitą ir sutarti, kiek metų tėvai jį rems“, – aiškino O.Čičkauskaitė.
Jos teigimu, skatinti atsakingą elgesį su pinigais reikia pradėti anksčiau, nei vaikai išvyksta studijuoti. Esą tada pradėjus savarankiškai gyventi vaikams bus lengviau, nes turės žinių, kaip tvarkyti savo finansus.
