Tačiau daugiau galimybių didmiesčiuose dažnai reiškia ir proporcingai didesnius finansinius iššūkius. Pastarosios ekonominės recesijos metu jie dar labiau išryškėjo. Lyginant tris didžiuosius šalies miestus matyti, kad vidutinis darbo užmokestis už šalies vidurkį mažesnis tik Kaune (atitinkamai 1621 Lt ir 1609 Lt). Nepaisant to, pagal atlyginimų dydį Kaunas vis tiek atsiduria septintoje vietoje tarp kitų savivaldybių. Na, o Vilnius ir Klaipėda su didžiausiais ir šalies vidurkį daugmaž 200 Lt viršijančiais gyventojų gaunamais atlyginimais rikiuojasi pačioje sąrašo viršūnėlėje.
Tuo metu bedarbių ir darbingo amžiaus asmenų santykis tarp didžiųjų miestų taip smarkiai nesiskiria – balansuoja tarp 12–13 proc. Šalies vidurkis – 14,4 proc. Geresnė situacija nei visoje šalyje pastebima ir vertinant ilgalaikį nedarbą. Vilniuje ir Klaipėdoje nedarbo išmokas gauna kas penktas bedarbis, Kaune – kiek mažiau. Tai gali reikšti, kad didelė dalis dabartinių didžiųjų miestų bedarbių darbo neteko visai neseniai arba kad susirasti darbą čia pavyksta greičiau.
Skolų įkaitai
Taigi, su darbo rinka ir darbo užmokesčiu susijusios galimybės didžiuosiuose miestuose išties didesnės. Tačiau finansinė dideliame mieste egzistuojančių pavojų išraiška – taip pat didesnė. Visi trys lyginami didieji šalies miestai atsiduria tarp tų dešimties savivaldybių, kurių gyventojų pradelsti mokėjimai yra didžiausi. Vilniuje vidutinės nepadengtos skolos dydis netgi viršija 10 tūkst. Lt. Tikėtina, kad tokia situacija susiformavo dėl didesnių miestų gyventojų galimybių pasiskolinti.
Didžiuosiuose miestuose aukštesnis pragyvenimo lygis bei kainos. Bedarbiams tai atsiliepia ypač skaudžiai.Poreikis skolintis ekonomikos kilimo metu ypač padidėjo dėl gautų didesnių pajamų ir geresnių galimybių gauti paskolą nuosavam būstui ar, pavyzdžiui, naujam automobiliui pirkti. Tačiau ekonominės recesijos metu kai kuriems gyventojams padengti įmokas tapo gana sunku. Be to, didžiuosiuose miestuose aukštesnis pragyvenimo lygis bei kainos. Praradusiems darbą ir negalintiems jo susirasti tai atsiliepia ypač skaudžiai ir verčia ieškoti įvairių išeičių, tarp kurių – ir bandymas įsitvirtinti užsienyje.
Tiek Vilnius, tiek Kaunas, tiek Klaipėda pasižymi, palyginti, dideliais emigracijos mastais. Išvažiuojančių į užsienį skaičius tūkstančiui gyventojų visuose trijuose miestuose viršija šalies vidurkį. Taigi, gyvenimas dideliame mieste – tai ne tik galimybė ieškoti įvairesnių darbo pasiūlymų, gauti didesnį darbo užmokestį ar aktyviau leisti laisvalaikį. Kartu su atsiveriančiomis galimybėmis čia padidėja ir poreikis itin realistiškai vertinti savo finansinę situaciją, atsakingai planuoti pajamas bei išlaidas, kovoti su finansinėmis silpnybėmis, atsispirti pagundoms.
Ekonominė Lietuvos didmiesčių būklė geresnė nei visos šalies. Tačiau atsakyti į klausimą, kada gerėjančią finansinę situaciją pajus jų gyventojai, galima tik su išlygomis. Tikėtina, kad didžiųjų miestų gyventojai atsigavimą pajus pirmieji, gal net ir neilgai trukus. Bet taip bus tik tuomet, jei pavyks sėkmingai suvaldyti savo finansinę situaciją bei atsakingai tvarkytis su įsipareigojimais.
Daugiau apie asmeninius finansus galite paskaityti www.manofinansai.lt
