Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 spalio 22d. 08:01

Matas Baltrukevičius: Kam palankesnė rinkimų aritmetika?

Matas Baltrukevičius Sekmadienį vyksiantis antrasis Seimo rinkimų turas atsakys į daugelį klausimų. Kai bus aiškūs rezultatai, netrukus pamatysime ir derybas dėl koalicijos formavimo.

Antrojo turo reikšmė yra labai didelė, bet jį prognozuoti nelengva. Scenarijų būta įvairių – milžiniška vienos partijos pergalė (2016 m.), pirmojo turo nugalėtojų kritimas į trečią vietą pagal mandatų skaičių (2012 m.) ar pirmajame ture pasiektos pergalės sutvirtinimas (2008 m.).

Situaciją komplikuoja ne vienas faktorius. Rinkimų apygardų ribos perbraižomos, kai kurie Seimo nariai netgi negali siekti perrinkimo savo apygardoje, nes jos paprasčiausiai nelieka. Rezultatą antruose turuose nacionaliniu mastu iš dalies gali sufleruoti partijų antro pasirinkimo reitingai. Visgi, prieš šiuos Seimo rinkimus skirtingų kompanijų atliktų tyrimų duomenys gerokai nesutampa.

Be to, rinkėjai, kurių kandidatai nepatenka į antrą turą apskritai nebūtinai bus nusiteikę dalyvauti pakartotiniame balsavime. Galimas ir priešingas scenarijus – galbūt kažkas jausis atlikęs savo pareigą jau vien matydamas, kokie kandidatai varžysis antrajame ture. Pakartotinis balsavimas aktyvumu tradiciškai nusileidžia pirmajam turui. Galiausiai, Seimo rinkimų apygardų riboms ne visada sutampant su savivaldybių ribomis tik kas ketverius metus galime sužinoti, kurios partijos apskritai jose populiarios.

Galimas ir priešingas scenarijus – galbūt kažkas jausis atlikęs savo pareigą jau vien matydamas, kokie kandidatai varžysis antrajame ture.

Visgi, yra keletas orientyrų, kurie gali padėti susidaryti bent jau apytikslį vaizdą dėl galimos rinkimų baigties apygardoje. Svarbus yra balsų skirtumas po antrojo turo – jeigu persvara po pirmojo solidi, ne taip dažnai antrajame ture rinkėjai taip susivienija aplink antrą vietą užėmusį kandidatą, kad smarkiai pirmaujantis pralaimėtų. Dar vienas signalas gali būti santykis tarp partijos ir jos iškelto kandidato balsų konkrečioje rinkimų apygardoje. Jis parodo ar kandidatas labiau remiamas tik dėl iškėlusios partijos ar rinkėjų akyse atrodo patrauklus kaip asmenybė. Galiausiai, nereikėtų nuvertinti ir istorinio balsavimo apygardoje duomenų (aišku, nepamirštant, kad ribos kartais keičiamos). Ko tikėtis antrajame ture šiemet?

Rinkimų pirmąjį turą laimėjusios Tėvynės sąjungos (TS-LKD) potencialūs sąjungininkai yra Laisvės partija (LP) ir Liberalų sąjūdis (LRLS). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) iš galimų konservatorių partnerių sąrašo drąsiai galėjome braukti dar iki rinkimų, o Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) aiškiai pasirinko kairiąją stovyklą. Darbo partijos (DP) lyderis Viktoras Uspaskichas teigia, kad galėtų dirbti bet kurios pakraipos koalicijoje.

Visgi, akivaizdu, kad TS-LKD stengsis išvengti sąjungos su DP. Realu, kad „darbiečių“ gali neprireikti. Jau po pirmo rinkimų turo TS-LKD, LP ir LRLS buvo iškovojusios 38 mandatus Seime. Dar 18 mandatų dalybų vyks ten, kur šios politinės jėgos konkuruoja tarpusavyje, tad 56 vietos garantuotos jau dabar. Vos 15 pergalių iš 39 galimų likusiose apygardose užtektų aritmetinei daugumai užsitikrinti. Peržvelgus konkrečias apygardas, realiausias atrodo trapios daugumos – kiek daugiau negu 70 vietų per tris partijas, scenarijus. Maksimalus mandatų skaičius – 95, užtikrintų net ir konstitucinę daugumą.

Visgi, sėkmingo pasirodymo rinkimuose atveju derybos dėl valdžios vargu ar būtų jau tokios paprastos. Ypač tai pasakytina apie Laisvės partiją. Partija, paruošusi programą, kurios skaitymas truko 12 valandų, tikrai neis į koaliciją, jeigu nematys galimybės įgyvendinti bent jau svarbiausių savo nuostatų. Ne visos jos priimtinos konservatyviajam TS-LKD sparnui. Jeigu nepavyktų pasiekti susitarimo su LP, tada daugumą pasiekti be Darbo partijos (DP) gali būti neįmanoma. Tačiau sąjunga su partija, kuri ilgą laiką buvo pagrindinė konservatorių varžovė būtų politinis žemės drebėjimas. Jau realiau įsivaizduoti mažumos vyriausybę.

Realu, kad stebuklingo kairiųjų bloko pasirodymo antrajame ture ir galimybės formuoti koaliciją atveju „darbiečiai“ irgi jungtųsi prie LVŽS koalicijos.

Antroje rinkimų vietoje likę „valstiečiai“ kol kas turi vieną jų stovyklą jau pasirinkusį partnerį – LSDP. Realu, kad stebuklingo kairiųjų bloko pasirodymo antrajame ture ir galimybės formuoti koaliciją atveju „darbiečiai“ irgi jungtųsi prie LVŽS koalicijos. Po pirmojo turo šios trys partijos kartu sudėjus turi 33 vietas. Dar keturios vietos šiam blokui tikrai atiteks po tarpusavio kovų antrajame ture. Maksimalus galimų vietų Seime skaičius siektų 78 – taigi, tik neįtikėtinai sėkmingas antrasis turas leistų turėti bent jau aritmetinę galimybę suformuoti daugumą. Realiau, kad bendras šios partijų grupės rezultatas bus maždaug 53–57 vietos.

„Valstiečiai“ veikiausiai bendradarbiautų ir su partijų, kurios neperžengė 5% barjero, atstovais. Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA-KŠS) Seime turbūt turės tris vietas, kelias turėtų iškovoti ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP). Galbūt galima būtų laukti ir nepriklausomų Seimo narių paramos (antrame ture dalyvauja šeši tokie kandidatai, vienas jų – Darius Kaminskas, kuris turi neblogas galimybes laimėti Kėdainiuose, šią kadenciją yra LVŽS frakcijos narys). Visgi, net ir tokie resursai ne tiek daug išplėstų galimybes. Garantuotų vietų skaičius dar iki antrojo turo išaugtų iki 40 (iš nepriklausomų kandidatų įskaičiuojant tik D.Kaminską), maksimaliai – 82 vietos, o realus skaičius turbūt būtų kiek daugiau negu 60 mandatų.

Galutiniai rinkimų rezultatai labiausiai priklausys nuo TS-LKD ir LVŽS akistatų, kurios vyks net 26 apygardose. Šešios iš jų – Kaune, kitos išsibarstę po visą Lietuvą. Nemažai tokių dvikovų buvo iš prieš ketverius metus – 22. Tada „valstiečiai“ laimėjo 11:1 penkiuose didžiuosiuose miestuose ir 10:0 regionuose. Dabar jėgų balansas jau turėtų būti kitoks. Alternatyvos rinkėjams gerokai aiškesnės. LVŽS nebėra ta nepoliarizuojanti politinė jėga, apie kurią daugelis dar neturi aiškios nuomonės, kaip buvo prieš 2016 metų rinkimus. Realiausias scenarijus – apylygis rezultatas, nors keliomis pergalėmis daugiau tarpusavio mūšiuose turbūt iškovos „valstiečiai“. Jeigu jie nori vėl likti valdžioje, kone būtina pakartoti ketverių metų senumo scenarijų ir antrajame ture laimėti beveik viską.

Matas Baltrukevičius yra Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

02:50
14:56
00:53

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min