Pirmadienio rytą viena pagrindinių Baltarusijos opozicijos lyderių Maria Kalesnikava buvo įgrūsta į furgoną Minske ir nuo to laiko iš jos nebuvo girdėti jokių žinių. Kalesnikava buvo paskutinė iš trijų moterų, pasipriešinusių Aliaksandrui Lukašenkai mūsų pavogtuose rinkimuose rugpjūčio 9 d.; kitos dvi dėl saugumo yra apsistojusios Lietuvoje.
Tikiuosi, kad Kalesnikavai nereiks susidurti su tokiomis mano draugės Sviatlanos kančiomis, kurias ji patyrė kai rugpjūtį per taikų protestą ją suėmė policija.
Ji buvo laikoma trys ant keturių metrų dydžio kameroje su 36 kitomis moterimis, neturėdama prieigos prie maisto, vandens ar tualeto. Vietos buvo tiek mažai, kad miegoti jos turėjo pamainomis. Kartais kai kurias kalines išvesdavo į kiemą, pasakydavo, kad jas dabar sušaudys, ir palikdavo ten stovėti, kol galiausiai vėl parvesdavo į kamerą.
Tačiau baisiausia buvo klyksmai. Visą parą buvo girdimi aukšte virš jų laikomų ir kankinamų vyrų riksmai. Kai po septynių dienų po jos paleidimo kalbėjau su Sviatlana, ji pasakė man, kad šių klyksmų ji niekada nepamirš.
Štai kokia bauginanti realybė šiuo metu yra Baltarusijoje Lukašenkai bandant išlaikyti valdžią po suklastotų rinkimų. Ir vis tiek, Briuselis laukia. Siūlomos sankcijos nebus įgyvendinamos iki rugsėjo 22 d., – dar dvi savaites nuo dabar. Lukašenką akivaizdžiai drąsina ES pasyvumas ir Rusijos įsikišimas, karinės ir propagandinės paramos hibridas. Lukašenka parodė, kad ir toliau didins represijas, o Rusija parodė, kad rems jo veiksmus.
Mane nukrato šiurpas pagalvojus apie smurtą, kurį patirs mano šalies gyventojai, kol Europos Sąjunga, likusi vienintelė viltis JAV atsisakius įsikišti, tiesiog stebi. Raginu ES paspartinti ir sustiprinti sankcijas; Lukašenka ir visi jo sūnūs turi būti sąraše.
Glotniai nušlifuota valstybės represinė mašina dirba be paliovos bei pasitelkti Rusijos saugumo ir propagandos ekspertai, siekiant išplėsti šias pastangas. Rusija nori paremti Lukašenką, nes prezidentui Putinui nėra naudinga leisti demokratijai patekti į Baltarusiją. Kaip ir Sviatlanos atveju, šiomis pastangomis siekiama priversti žmones bijoti. Tačiau po dešimtmečių valdymo pagal tą pačią strategiją ji nebeveikia.
Nors kiekvienas protestas suburia milžiniškas minias, išorinė parama vis dar svarbi. Tūkstančiams sulaikytų ir kankintų žmonių, žuvusiųjų šeimoms, rizikuojantiems savo saugumu ir pragyvenimo šaltiniais ir nenustojantiems protestuoti laiku pritaikytos sankcijos parodytų, kad jie nėra vieni.
Dabar yra unikalus laikotarpis, kai Baltarusija yra viso pasaulio naujienose, o mano telefonas nenustoja skambėti nuo aktyvistų ir politikų pranešimų, bandančių suprasti, kas vyksta ir kaip jie gali padėti. Noriu jums pasakyti tą patį, ką sakau jiems: žmonės Vakaruose ir vakarų vyriausybės gali padaryti daug daugiau, nei jie galvoja.
Tarptautinių sąjungininkų užuojauta ir masinių žmogaus teisių pažeidimų pasmerkimas pavieniui nelabai padės. Norint, kad Baltarusija galėtų taikiai pakeisti valdžią, reikia kolektyvinės ir tvirtos ES pozicijos. Rinkimus klastojusiems ir smurtinėse represijose dalyvavusiems skubiai reikia pritaikyti tikslines išplėstas sankcijas. ES gali šias sankcijas paversti realybe dabar, o ne po dviejų savaičių.
Kad žmonės sugeba daugiau, nei jie mano, žinau iš savo darbo su Baltarusijos laisvuoju teatru, kurio bendraįkūrėja esu. Norėjome nutraukti vyriausybės kultūros monopolį ir kurti spektaklius, kurie Baltarusiją sujungtų su likusiu pasauliu ir nebūtų tik ruporas vyriausybei.
Norėdami tai padaryti, mes rengėme savo pasirodymus žmonių namuose, kur, žinojome, valstybė negali staiga to uždrausti. Namai buvo ta vieta, kurioje kalbėdami apie politiką baltarusiai galėjo jaustis laisvai. Paversdami namus susitikimų vietomis ir scenomis mes norėjome parodyti jiems, kad protestams yra daugiau vietos, nei jie galvojo, ir kad yra daugiau bendraminčių. Kai iš tokių namų, kuriuose mes pasirodydavome, į gatves išėjo daugiau nei šimtas tūkstančių baltarusių, buvo nuostabu pamatyti, kiek daug iš tikrųjų mūsų yra.
Kol Lukašenka bus valdžioje, jis ir toliau naudos represines priemones protestams numalšinti. Žinoma, Rusija kelia nerimą, tačiau Putinas neabejotinai pamatys, kad jo kišimasis skatina priešiškumą tarp baltarusių, kurie kažkada palankiai žiūrėjo į Rusiją; jis nerems Lukašenkos bet kokia kaina. ES gali sustabdyti Baltarusijos nugrimzdimą į nežinomybę, kuri anksčiau leido Lukašenkai pavogti rinkimus ir išlikti valdžioje. Sankcijos yra nedidelis, simbolinis, bet baltarusiams šiuo metu labai reikalingas žingsnis, kuris Kalesnikavai ir tokiems kaip ji suteiks vilties ir vienybės.
Natalija Kaliada yra Baltarusijos laisvojo teatro įkūrėja ir meno steigėja
