„Vidaus ekonomika ir vartojimas metų pradžioje bus silpni, todėl BVP toliau trauksis“, – antradienį per surengtą spaudos konferenciją sakė „Nordea“ analitikė Annika Linblad. Jos teigimu, atsigauti vidaus vartojimui šiemet neleis nedarbas, kuris per metus išaugs iki 18,2 proc.
Palyginimui: Latvijos ekonomikai šiemet žadamas 3 proc. susitraukimas, o kitąmet 2,7 proc. augimas. Estijai atitinkamai 0,5 proc. kritimas ir 4 proc. augimas. Nedarbas Latvijoje šiemet augs iki 19,5 proc., o Estijoje iki 17 proc.
Euro nežada be 2014-ųjų
Kaip teigiama naujausioje „Nordea“ parengtoje Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje, euro Lietuvai, kaip ir Latvijai, nevertėtų tikėtis iki 2014-ųjų. Anot A.Lindblad, svajoti apie eurą šioms šalims neleis didelis biudžeto deficitas ir pernelyg sparčiai auganti valstybės skola.
Tuo tarpu kaimynė Estija turi šansų eurą įsivesti jau kitų metų pradžioje. Kaip sakė A.Lindblad, euro įvedimas Estijoje turėtų dvejopą poveikį. „Estijos ekonomika stabilizuotųsi, pagerėtų aplinka investuotojams“, – kalbėjo analitikė ir pridėjo, jog Estijos prisijungimas prie euro zonos padidintų tikėjimą, kad kitos šalys taip pat galės įsivesti šią valiutą.
Pesimistiškiausia prognozė
Antradienį paskelbtos „Nordea“ ekonomikos prognozės kol kas yra pesimistiškiausios. „Swedbank“ žada, kad Lietuvos ekonomika šiemet trauksis 2 proc., SEB bankas mano, jog augs 1 proc., o gyvybės draudimo kompanija „Aviva Lietuva“ prognozuoja net 8 proc. šuolį į viršų.
