Tai penktoji partija šiame apžvalgų cikle, kuriame apibendrinu penkių geriausiai paskutinėse priešrinkiminėse apklausose vertinamų partijų pasiekimus ir sąrašuose spindinčias asmenybes.
Paskutinės apklausos prieš rinkimus žada, kad Darbo partija ir vėl peržengs 5 procentų ribą, tačiau pastaraisiais metais partijos reitingai negailestingai smunka žemyn. Savivaldybėse jie prarado 17 vietų, o į Europos Parlamentą deleguotas tik neliečiamybės ir užuovėjos nuo teismų nuolat ieškantis V.Uspaskichas.
Darbo partija – viena iš politinių jėgų, sustiprinusi savo gretas nauju lyderiu. Juo tapo iš „Tvarkos ir teisingumo“ persiviliotas buvęs aplinkos apsaugos ministras, o dabar Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis. Paradoksalu, bet naujasis lyderis partijos į rinkimus neveda, jis pasirinko sotų gyvenimą Briuselyje.
Partijos nuosmukį paskatino net kelios aplinkybės. Visų pirma, po juodosios buhalterijos bylos iš aktyvaus politinio gyvenimo pasitraukęs V.Uspaskichas. Tikrasis partijos vedlys parašė knygą ir dabar labiau užsiėmęs savo gyvenimo būdo ir ezoterinių apmąstymų populiarinimu.
Paradoksalu, bet didelį smūgį partijos įvaizdžiui sudavė ir Seimo pirmininko poziciją užėmusi Loreta Graužinienė. Partijos senbuvė, vykusi lankyti nuo Lietuvos teisėsaugos besislapsčiusio V.Uspaskicho net į Maskvą, sulaukė daug pajuokų dėl kompetencijos stygiaus ir menkų politinių gabumų.
Nuo viešojoje erdvėje pajuokos objektu tapusios Seimo pirmininkės nusigręžė net ir kai kurie partijos nariai. Jos autoriteto nuosmukį rodo ir sąraše prarastos vietos. L.Graužinienė sugebėjo įsivelti į konfliktus su visuomenės palankiai vertinamomis asmenybėmis, tokiomis kaip prezidentė Dalia Grybauskaitė ar buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Kiekvienas pasirodymas viešumoje Seimo pirmininkei grėsė apsijuokimu ir pasišaipymu socialiniuose tinkluose. Iš pradžių didelį entuziazmą demonstravusi ir agresyviai kalbėti bandžiusi L.Graužinienė po susimovimų šiek tiek nurimo ir tiesiog leido laiką aukštame poste.
Savotiška kančia oponuoti ir kaltinti valdžią pratusiai partijai tapo penki ministrų postai. Geriausią vertinimą čia užsidirbo partijos deleguotas, bet jos nariu nesantis energetikos ministras Rokas Masiulis.
Dainius Pavalkis ir Vigilijus Jukna nesulaukė savo kadencijos pabaigos ir buvo priversti trauktis. Socialinių reikalų ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pasižymėjo nebent savo tyla (kuri nebuvo toks jau blogas sprendimas) arba slapstymusi nuo žurnalistų.
Kultūros ministro Šarūno Biručio karjerą vainikavo Egidijaus Dragūno vizitas ir bendra nuotrauka.
Kultūros ministro Šarūno Biručio karjerą vainikavo Egidijaus Dragūno vizitas ir bendra nuotrauka.
Dar blogiau reikalai klostėsi žemės ūkio ministrės postą perėmusiai Virginijai Baltraitienei, kurią vienas po kito klampino korupcijos jai pavaldžiose tarnybose skandalai. Visiška katastrofa tapo Audronės Pitrėnienės veikla Švietimo ir mokslo ministerijoje.
Iš Skuodo politinio elito į ministeriją žengusi A.Pitrėnienė ne kartą vertė aukštai kelti antakius jos veiklą stebinčius ekspertus. Kadenciją ministrė užbaigė apšaukdama į debatus ją kvietusią moksleivę ir priveldama gramatinių ir loginių klaidų sveikinimuose.
Partijos skandalų pynę užbaigė vienas iš jos lyderių Vytautas Gapšys, kuris kadenciją Seime gali spėti užbaigti išsaugodamas neliečiamybę, nepaisant jam pateiktų įtarimų ėmus kyšį iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.
Darbo partija išsiskyrė ir neapykantą pabėgėliams skatinančiais reklaminiais vaizdo klipais. Šiuos klipuose buvo pabrėžiama tariama svetimųjų grėsmė ir aiškinama, kad šių žmonių neverta įsileisti į Lietuvą. Klipai tuoj pat susilaukė humoristinio atsako, kuriuose kalbama apie Darbo partijos keliamą grėsmę ir kad jos kandidatams turėtų nebūti vietos Lietuvoje.
Partijos vedliu šiuose rinkimuose tapo Kęstutis Daukšys. Ankstesniame sąraše tik dešimtuoju žengęs K.Daukšys nykokai atrodė debatuose. Valdančioje koalicijoje buvusiam politikui nebuvo rimtos galimybės oponuoti valdžios atstovams, o programa vadinami populistiniai partijos pasiūlymai nebeturi tiek žavesio.
Vienintelis tikras koziris, kurį galėjo ištraukti Darbo partijos atstovai, – padidinta minimali alga. Nepaisant to, kad ji nepriartėjo prie absurdiško ankstesnių rinkimų partijos siūlymo, tačiau komunikacijos prasme jie išties dominavo keliant šį klausimą.
Į antrąją vietą iš šeštosios pakilo Artūras Paulauskas. Buvęs kandidatas į Lietuvos prezidento postą ir kažkada rimta politine jėga buvusios „Naujosios Sąjungos“ lyderis dabar visais įmanomais būdais bando išsilaikyti politikoje.
Trečiąją vietą užėmė V.Uspaskicho augintas partijos lyderis V.Gapšys. Aukštesnę vietą sąraše jam užimti trukdo nesibaigiantys teisėsaugos įtarimai ir vis dar besivelkantis juodosios buhalterijos bylos šleifas. Nepaisant to, kad V.Gapšys atsipirko pinigine bauda, net ir DP rinkėjams jo kandidatūra nebėra tokia simpatiška.
Ketvirtąją vietą sąraše išsaugojo Virginija Baltraitienė. Viena iš ištikimų V.Uspaskicho bendražygių atlaikė skandalų laviną ir interpeliaciją Seime.
Penktojoje sąrašo vietoje – Darbo partijos jaunimo pažiba, entuziastingoji Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. Partijos rėmimui per Europos Parlamento rinkimus sukrapščiusi net 44 tūkstančius litų. Aktyviai besiveržusi į mokyklas priešrinkiminiu laikotarpiu. Pastaruoju metu inicijavusi jos kandidatūrą remiančių trumpųjų žinučių audrą, kuri užklupo ne tik Darbo partijos gerbėjus, bet, pasak jos, šimtus tūkstančių.
I.Kačinskaitė-Urbonienė simbolizuoja V.Uspaskicho puoselėtų ir telktų jaunųjų darbiečių ideologiją – prasiveržti į priekį bet kokia sąskaitą, dažnai paminant tikruosius įsitikinimus, moralę ar savigarbą.
I.Kačinskaitė-Urbonienė simbolizuoja V.Uspaskicho puoselėtų ir telktų jaunųjų darbiečių ideologiją – prasiveržti į priekį bet kokia sąskaita, dažnai paminant tikruosius įsitikinimus, moralę ar savigarbą.
Šeštuoju partijos sąraše tapo Valentinas Bukauskas. Telšių rajono politikas tris kadencijas praleido Seime, tačiau savo darbais ne per daug įsiminė viešajai erdvei.
Septintoje vietoje atsidūrė jau geru žodžiu paminėta Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Pastaruoju metu partijos kolegų atsižadėta politikė neskyrė daug dėmesio rinkimų kampanijai ir net buvo išstumta iš daugelio bendrų reklamų.
Aštuntoje vietoje iš vienuoliktos atsidūrė Vydas Gedvilas. Netikėtai Seimo pirmininko postą praėjusios kadencijos pradžioje užėmęs V.Gedvilas vėliau L.Graužinienės labui buvo nustumtas į šešėlį ir ryškia veikla nepasižymėjo.
Devintoje vietoje Darbo partijos sąraše – dar vienas politikas iš praeities, bandantis sugrįžti į politinę erdvę – Gediminas Vagnorius. Buvęs premjeras vis dar vertinamas kaip patyręs politikas, tačiau jo indėlis partijoje neatrodo didelis.
Dešimtojoje pozicijoje atsidūrė teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis. Tyliai savo pareigas ėjęs DP narys nepasižymėjo naujais siūlymais, tačiau gali pasidžiaugti išvengęs skambių skandalų.
Atskiro paminėjimo vertas keturioliktuoju numeriu pažymėtas Jonas Pinskus, jau spėjęs Vilniaus Lazdynų rajono gyventojams pažadėti po naują butą. Į atitinkamai 23 ir 24 vietas sąraše nugrūstos ministrės A.Pabedinskienė ir A.Pitrėnienė.
Išvada: Darbo partija pamažu barsto rinkėjų pasitikėjimą ir sunkiai suburia menančius V.Uspaskicho šokius, dainas ir puotas. Vilčių turėjęs teikti partijos jaunimas įstringa bylose arba sukompromituoja save įžūliu melu ir avantiūrišku elgesiu. Populistiniai partijos šūkiai menkai atrodo valdančiosios koalicijos ir penkių ministrų (ne)veiklos fone. Panašu, kad partija išsilaikys politinėje erdvėje, tačiau jai vis sunkiau atrasti, pažadinti ir rinkimų dieną pavežėti iki urnos savo rinkėją.
