2015 metų liepos mėnesį liberalus palaikė apie 16 proc. rinkėjų, naujausių apklausų duomenimis, skandalai atėmė daugiau nei du trečdalius balsų. LRLS nuosmukio priežastimi tapo ne tik partijos lyderio Eligijaus Masiulio fiasko, bet ir prasti komunikacijos, strategijos sprendimai.
Žinoma, didžiausiu smūgiu liberalams tapo gegužės mėnesį sprogusi tariamos E.Masiulio paskolos istorija. Su 106 tūkst. eurų, kuriuos iš „MG Baltic“ koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio gavo degtinės dėžutėje, sučiuptas liberalų lyderis tuoj pat pasitraukė, tačiau tai nesusilpnino visuomenės pasipiktinimo.
Partijos lyderio vairą staiga perėmęs Europos Parlamento narys Antanas Guoga surengė tikrą šou įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Nuo bažnyčios statybų iki atviros paramos tuomet dar konkurentų, konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui ir kaltinimų „Lietuvos ryto“ vyriausiajam redaktoriui neteisėtu spaudimu.
Liberalai gali tik patys save kaltinti, kad partijos antruoju žmogumi pasirinko žmogų, kuris vargiai sugebėtų išvardinti bent kelis esminius liberalizmo principus, o jo politinė retorika ir veikla žavėjo tokius asmenis kaip Viktoras Uspaskichas.
Gerą įvaizdį turinčio ir apie sėkmingą verslą kalbančio, tačiau ideologine prasme tuščio A.Guogos asmenybė visada buvo sprogmuo po liberalų pamatais.
Kodėl A.Guoga taip staiga iškilo liberalų gretose, geriau galėtų paaiškinti patys liberalai. Mano manymu, gerą įvaizdį turinčio ir apie sėkmingą verslą kalbančio, tačiau ideologine prasme tuščio A.Guogos asmenybė visada buvo sprogmuo po liberalų pamatais.
Dar liberalams sėkmingų Europos Parlamento rinkimų metu buvo akivaizdu, kad jo retorika skiriasi nuo partijos senbuvių, o politinis nepatyrimas ir nelojalumas pamatinėms liberalų vertybėms bet kada gali nuvesti į šoną. Šią savaitę paskelbta, kad A.Guoga Europos Parlamente paspruko į Europos Liaudies partijos (konservatorių) frakciją.
Taktika atsiriboti nuo būsimu premjeru iki tol vadinto E.Masiulio LRLS taip pat nepavyko, nes šis pačiame rinkimų kampanijos įkarštyje išėjo į viešumą ir pateikė nė kiek negelbstinčią paskolos, kurios neva reikėjo šeimos nekilnojamojo turto verslui, versiją.
Liberalai vis dar turi strategiškai svarbų Vilniaus miesto mero postą, tačiau ir jame Remigijaus Šimašiaus lauks labai sunkūs laikai, bandant atsimušti ne tik nuo opozicijos, bet ir nuo koalicijos partnerių smūgių.
Kodėl liberalų populiarumas augo? Nemanau, kad tai buvo tik sėkmingų ir perspektyvių naujų politikos lyderių įvaizdžio pasekmė. Pačios liberalizmo idėjos vis plačiau plinta Lietuvos visuomenėje ir jaunus žmones įtraukia į aktyvesnę politinę veiklą.
Būtent šie jauni žmonės, žavėjęsi ne tik politiniais lyderiais, bet ir pačiu partijos atstovaujamu principu, liko labiausiai nusivylę tuo, kad jis buvo savotiškai išduotas. Liberalizmo idėja gyva kaip niekada, tačiau jai atstovavusi partija nebeatrodo patikima.
Likusiai sveikajai liberalų daliai dabar teks susivienyti ir bandyti atsispirti nuo dugno. Tam nepadės tuščiai pozityvūs lozungai, šypsenos ar kelios į sąrašą prisiviliotos garsenybės. Liberalų stiprybe gali tapti konkretūs politiniai pasiūlymai ir stipri politinė programa, kuri galiausiai išpirktų E.Masiulio nuodėmę.
Tiesa, šių rinkimų sąrašas ir programa labiau pasižymi ekonominiais sprendimais, nei ryžtu atstovauti liberaliai mąstančiai visuomenės daliai. Atskiri LRLS nariai deklaruoja drąsias socialines idėjas, tačiau pati partija labiau akcentuoja mokesčių mažinimo būtinybę ar abstraktų sistemos modernizavimą.
Nepaisant įspūdingų sporto pasiekimų, šią kandidatūrą pasirinkę liberalų rinkėjai neturėtų tikėtis daugiau nei V.Aleknos paklusnumo balsuojant.
Partijos vedlio pareigas iš E.Masiulio šiuose rinkimuose perėmė politinio liberalizmo Lietuvoje tėvas – Eugenijus Gentvilas. Prieš ketverius metus šeštoje sąrašo vietoje buvęs E.Gentvilas neblogai pasirodė debatuose, tačiau iš esmės yra antrojo ešelono politikas, sunkiai susidorojantis su agresyvios lyderystės reikalaujančių rinkėjų lūkesčiais.
Patys liberalai taip pat puikiai supranta, kad buvęs Klaipėdos meras, ūkio ministras ir net laikinasis premjeras tėra iš rezervo pakviestas senas generolas, kuris bando autoritetu suburti pasimetusias ir besitraukiančias gretas.
Antruoju liberalų sąrašo numeriu tapo disko metimo legenda Virgilijus Alekna. Jei prieš ketverius metus antruoju buvo patyręs politikas Algis Kašėta, per tiesioginius merų rinkimus laimėjęs Varėnos rajono mero kėdę, tai dabar LRLS pasirinko žymų veidą, kurio politinė patirtis ir retoriniai gabumai itin menki. Nepaisant įspūdingų sporto pasiekimų, šią kandidatūrą pasirinkę liberalų rinkėjai neturėtų tikėtis daugiau nei V.Aleknos paklusnumo balsuojant.
Į trečiąją poziciją iš dešimtos pakilo Vitalijus Gailius. Buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovas, generolas, vyresnysis policijos komisaras savo užtarnautu įvaizdžiu padeda šiek tiek atsverti skandalų mestą šešėlį. Ketverius metus Seime praleidęs V.Gailius susikūrė neblogą reputaciją ir sugebėjo subręsti ne tik kaip vieno klausimo politikas.
Ketvirtoje vietoje atsidūrė šachmatų meistrė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Dar vienas žymus veidas, tiesa, turintis daugiau politinio gyvenimo patirties nei V.Alekna. Ji 2015 metų balandžio mėnesį tapo Seimo nare.
Penktoje vietoje sąraše – buvęs kultūros ministras ir Lietuvos ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gelūnas. Vienas iš kultūrinių liberalų, turintis nemažai patirties ir gerbiamas akademiniuose sluoksniuose.
Į šeštąją iš trisdešimt septintos pakilo E.Gentvilo sūnus Simonas. Tradiciškai stiprių Klaipėdos liberalų vedliu ir partijos pirmininko pavaduotoju tapęs jaunasis liberalas kol kas nėra gerai žinomas valstybiniu lygiu, tačiau su juo siejama partijos ateitis.
Septintoje iš trečios atsidūrė buvęs švietimo ministras Gintaras Steponavičius. Kovą dėl pirmojo numerio Europos Parlamento rinkimų sąraše prieš A.Guogą laimėjęs G.Steponavičius pastaruoju metu sulaukia vis mažiau liberalų rinkėjų simpatijų. Nepaisant to, politikas buvo vienas aktyviausių rinkimų kampanijos dalyvių ir pasižymėjo konkrečių pasiūlymų dėstymu.
Aštuntoje vietoje dar viena LRLS žvaigždė iš sporto pasaulio. Galiūnas Žydrūnas Savickas politinę karjerą pradėjo nuolat kintančių Artūro Zuoko partijų ir politinių judėjimų gretose, tačiau prieš šiuos rinkimus buvo perviliotas liberalų. Aktyviai sunkumų kilnojimo rekordus gerinęs Ž.Savickas, kaip ir dauguma į politiką perėjusių sportininkų, žada domėtis sporto, jaunimo užimtumo temomis.
Devintoje vietoje – dar vienas patyręs, tačiau naujovių nežadantis, bet stabilus politikas Kęstutis Glaveckas. Ekonomistas, prisidėjęs prie ne vienos liberalų programos kūrimo.
Dešimtoje vietoje Dalia Kuodytė – viena aktyviausių žmogaus teisių ir pliuralizmo atstovių Lietuvos politinėje erdvėje. Jos dėka LRLS buvo ryškiau atstovaujamas ginant seksualines mažumas, kultūrinę ir religinę įvairovę.
Atskiro paminėjimo partijos sąraše vertas ir dar vienas naujas veidas – buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ narys, Darbo partijos lyderio sūnus Andrius Mazuronis. Ilgą laiką Rolando Pakso pašonėje stovėjęs, tačiau galiausiai per garsiai nepasitenkinimą pradėjęs reikšti A.Mazuronis buvo atstumtas, tačiau mielai priimtas liberalų.
Išvada: Liberalų rinkėjai turės spręsti moralinę dilemą. Viena vertus, partijos lyderio klaidos ir lengvabūdiškas naujų asmenybių pritraukimas sunkiai kompensuojamas pažadu pasitaisyti. LRLS rinkimus pasitinka išgyvendamas krizę. Tuo pat metu partija išsaugojo daugelį senbuvių ir jaunus, perspektyvius politikus. Nepatekimas į Seimą gali tapti labai stipriu smūgiu partijai ir visuomenės daliai, kuri tikisi liberalių idėjų gynybos ir plėtros.
TAIP PAT SKAITYKITE: Seimo rinkimų dalyviai: Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
