Tas Rusijos portalas nieko neišsigalvojo: jis tiesiog pacitavo kai kuriuos Lietuvos komentatorius, kurie viešai džiūgavo ir plojo katučių po to, kai VSD ir prezidentė D.Grybauskaitė tautą pamaitino nauja rusofobijos doze. Vienas iš tų komentatorių – nežinia, ar juokais, ar dėl savo ribotumo – iš tiesų parašė, kad vien gąsdinti agentais nepakanka ir kad VSD turėtų pagauti gyvą Rusijos šnipą, geriausiai – filmuojant TV kameroms.
Dabar VSD turi puikią progą šį tautos norą patenkinti ir, iš anksto užsakiusi TV kanalų operatorius, iškilmingai uždėti antrankius tiems, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui arba, kaip buvo rašoma VSD ataskaitoje, „siekia bloginti Lietuvos, kaip demokratinės valstybės, įvaizdį“.
VSD turi puikią progą iškilmingai uždėti antrankius tiems, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Viskas labai paprasta – tereikia nuvykti į Vilniaus savivaldybę ir filmuojant kameroms į specialų furgoną sukišti visus, kurie prisidėjo prie sprendimo neleisti homoseksualiems žmonėms liepos 27 d. surengti eitynes Gedimino prospekte. Įskaitant ir už gerus darbus nuolat teisiamą Vilniaus merą A.Zuoką, kuris, bent jau mano nuomone, neabejotinai yra prie to sprendimo prisidėjęs.
Nes minėtas sprendimas būtent ir yra sąmoningas bei tyčinis siekis bloginti Lietuvos, kaip demokratinės valstybės, įvaizdį. Sąmoningas todėl, kad šio sprendimo autoriai, be abejonės, puikiai supranta, kaip į tai reaguos dauguma tikrai demokratinių Europos valstybių, o tyčinis – todėl, kad priėmusieji šį sprendimą tikrai nėra tokie kvaili, kad nesuprastų, jog tiek sprendimas, tiek viešai dėstomi jo motyvai iš esmės kertasi su galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu, kuris buvo priimtas prieš trejus metus, kai Vilnius sprendė tą pačią problemą.
Tada, 2010 m. gegužės 7 d., eitynių „Už lygybę“ išvakarėse, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija labai aiškiai pasakė, kad vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija bei Europos žmogaus teisių teismo praktika, valstybė turi pareigą „užtikrinti veiksmingą naudojimąsi taikių susirinkimų teise visiems, taip pat ir asmenims, turintiems nepopuliarias pažiūras ar priklausantiems mažumoms“. Tai yra, tiek lietuviams, kurie Kovo 11-ąją nori žygiuoti Gedimino prospektu, skanduodami „Lietuva – lietuviam“, tiek lenkams, ten pat gegužės 4-ąją norintiems nešti plakatus, kuriuose Visaginas tampa Wisaginu, o Klaipėda – Klajpedza, tiek karaimams, jei jie, pavyzdžiui, panorėtų minėti kibinų dieną, ar gruzinams, jei jiems staiga kiltų noras atšvęsti M.Saakašvilio gimtadienį.
Lygiai tokias pačias teises turi ir homoseksualūs žmonės. Todėl bet koks bandymas tas teises riboti, prisidengiant neva kylančiomis grėsmėmis visuomenės saugumui ar verslininkų laisvei, yra akivaizdus bandymas menkinti Lietuvos valstybę, kaip nesugebančią užtikrinti savo piliečių teisių.
VSD turi puikią progą tuos bandymus užkardyti. Jei pasiseks, gal net paaiškės, kad už viso to iš tiesų slepiasi šnipai iš Rusijos.
