 |
Mergaitė patyrė dar vieną dvasinę traumą, kuri tikriausiai atsilieps visam likusiam jos gyvenimui. Gyvenimui, kuris tikriausiai jau niekada nebebus normalus. Gyvenimui, kurį sugriovė ne tik jos karo kirvį iškasę tėvai bei sveiko proto netekę artimieji, bet ir Lietuvos valstybė, kurios įstatymai mažylę turėjo apginti nuo šio košmaro. Štai, skaitykite, kaip apgynė. Motina dukrą plėšė į vieną pusę, o seneliai su teta – į kitą. Riksmas, klyksmas, isterija, grumtynės ant grindų. Visa tai vyksta 2012 metais, ne kur nors negyvenamoje saloje, o Europos Sąjungos valstybėje, Lietuvoje. Šiurpu.
Ir šlykštu. Ypač, kai prabyla valdžios atstovai, iš savo patogių ir gerai apmokamų kėdžių ciniškai atsargiai ir saugiai stebintys šią tragediją.
Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, nė karto kritiškai neįvertinusi mergaitės globėjos teisėjos Neringos Venckienės akivaizdaus atsisakymo vykdyti teismo sprendimą leisti globotinei matytis su motina, o vėliau ir ją perduoti, vėl pademonstravo, kad Lietuvos Respublikoje teismų sprendimai galioja ne visiems.
Atsakydama į judėjimo „Drąsiaus kelias“ kreipimąsi, valstybės vadovė pabrėžė, kad ginti vaiko interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą yra mūsų pareiga, kuri jokiu būdu negali būti paminta. Prievarta, pasak prezidentės, vaiko atžvilgiu netoleruotina.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, kurio rinkėjai – Kaune, taigi, ir Garliavoje, irgi nepraleido progos pasisakyti ir sukritikavo antstolius. Pranešime spaudai ministras išreiškė „didelį susirūpinimą, kad antstolis, organizuodamas ir priimdamas tokį rimtą ir jautrų sprendimą dėl mergaitės priverstinio perdavimo, visiškai nederino savo veiksmų su vaiko teisių apsaugos pareigūnais“.
Šiurpu. Ir šlykštu. Ypač, kai prabyla valdžios atstovai, iš savo patogių ir gerai apmokamų kėdžių ciniškai atsargiai ir saugiai stebintys šią tragediją.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius, tikisi, kad teismo sprendimas, kurio anstolė negali įvykdyti jau nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio, „ves prie situacijos atomazgos“. Bet apdairusis ministras taip pat nepamiršo pridurti: „Prieš vaiką prievartos priemonių tikrai negalima vykdyti, tą teismas dar kartą konstatavo. Prievartos priemones galima vykdyti tik prieš tuos, kas trukdo įgyvendinti teismo sprendimą“.
Keturi Seimo populistai – Gintaras Songaila, Rytas Kupčinskas, Aurelija Stancikienė ir Julius Dautartas – šiaip penktadieniais mažai ką dirba, dažniau važiuoja „pas rinkėjus“ namų ar savo sodybų kryptimi, bet šįkart nepraleido progos viešai paraginti Vaiko teisių apsaugos kontrolierės imtis priemonių.
„Labai apgailestaujame, kad mūsų valstybėje įsigaliojo brutali tvarka, kai neįsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymui apylinkės teismas gali priimti neskundžiamą nutartį net ir tuo atveju, kai tai susiję su vaiko interesų apsauga, jo saugumu, sveikata, ir kai taip siekiama jį išplėšti iš jo įprastinės gyvenamosios aplinkos“, – graudena parlamentarai. Jie įsitikinę, jog vyksta neregėtas sąmokslas: ne ginami vaiko interesai, o siekiama pašalinti vienintelį liudytoją iš pedofilijos bylos.
Po tokių pareiškimų nusvyra rankos. Visi šie, aukščiau išvardyti veikėjai, bandantys pasišildyti rankas prie D.Kedžio dukros tragedijos laužo, elgiasi kaip tikri veidmainiai. Svaičioja apie tai, kad prieš mergaitę negalima naudoti prievartos, bet nė piršto nepajudina, kad teismo sprendimas pagaliau būtų pradėtas vykdyti, mergaitė galėtų normaliai matytis su motina ir galiausiai būtų jai ramiai, be jokios prievartos perduota.
Jeigu poniai D.Grybauskaitei, poniai A.Stancikienei, ponams D.Jankauskui, R.Šimašiui, G.Songailai, R.Kupčinskui, J.Dautartui ir visiems kitiems, kurie dar išreikš susirūpinimą ir nerimą, iš tiesų rūpi mergaitė, maloniai prašome visi urmu į Klonio gatvę. Gal mergaitės globėja, jos seneliai, teta su praskelta lūpa bent jūsų paklausys, gal atitoks, gal supras, kas yra teismo sprendimas ir kaip jį reikia vykdyti. Ir gal tuomet pagaliau Lietuvos valstybė baigs kankinti tą nelaimingą vaiką.
