Nesunku įsivaizduoti didžiulį griovį tarp politikų ir rinkėjų, į kurį primesta brangių niekam nereikalingų šaukštų, alkoholinių gėrimų dėžučių, paskolų raštelių, apkramtytų cepelinų ir tirpstančių koldūnų. Joks rinkėjas į tą sąšlavyną kojos kelti nenori.
„Nėra už ką balsuoti“, – itin mėgstamas lietuviškas posakis. Galima suprasti taip sakančius žmones. Mozė žydus po dykumą vedžiojo 40 metų, kad šie visiškai pamirštų egiptietiškus papročius ir priespaudą. Mes po sovietinio režimo klaidžiojame 25 metus. Viena Nepriklausomybės karta užaugo, bet verkiant reikia dar vienos. Kad Lietuvos visuomenėje visiškai išnyktų sovietinio mentaliteto atavizmai. Nors 2003 metais ir atrodė, kad po Pakso–Borisovo pakto žlugimo galutinai išsilaisvinome iš mankurtizmo, bet „pagaminti SSRS“ planinės ir šešėlinės ekonomikos žymūnai vis dar sugeba kaišioti pagalius į ratus.
Pastarieji valdžios skandalai įrodo, kad Lietuvos politikoje svarbesnį pradą turi pasipelnymo, o ne valstybės ir jos piliečių gerovės motyvas. Kombinatoriais aplipę valdžios dariniai neišnyksta, nes taip galima kurti aferas nematomai. Mums kaip oro trūksta skaidrumo. Egzistuoja paralelinis pasaulis, kuriame vyksta viešieji pirkimai, vystomi statybų projektai ar net stumdomas Jono Basanavičiaus paminklas. Tik keli paviešinti faktai iš paralelinio pasaulio kelia nuoširdų piliečių pasipiktinimą ir nusivylimą. Net savo akimis negali patikėti, kad tokie dalykai, kaip aštuonis kartus didesnė kaina viešuose pirkimuose, įmanomi. O kiek mes dar nežinome?
Vienintelis instrumentas sukčiams pažaboti – skaidrumas. Skaidri valdžia. Politikai be juodųjų buhalterijų, prekybos poveikio, paskolų raštelių ar viešųjų pirkimų intereso. Politikai, nesupančioti paslaptingų rėmėjų ar tamsių sandorių pančiais.
Galima daryti prielaidą, kad mažesnis rinkėjų skaičius lems lojalių rinkėjų pergalę, nes į rinkimus neateis populistų suvedžioti piliečiai. Bet taip pat būtų gerai, kad ir visi abejojantys jaustų atsakomybę ir ateitų balsuoti įvertinę realius planus ir programas, o ne oro butus Lazdynuose. Užsitęsusi Nepriklausomybės paauglystė turėtų baigtis. Laikas subręsti ir kiekvienam prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta Lietuvoje ir kaip gyvensime toliau.
O gal reikia perimti Australijos ar Turkijos patirtį? Šiose valstybėse balsavimas rinkimuose ar referendumuose yra privalomas pagal įstatymą.
Juk kuo daugiau ausų rinkimuose, tuo sunkiau prikabinti makaronų.
