Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 10d. 08:06

Vytautas Plečkaitis: JAV yra pajėgi sustabdyti Rusiją, bet ar ji sumažins Kinijos dominavimą?

Vytautas Plečkaitis Lietuva ir dauguma jos politikų su didelėmis viltimis iki šiol žvelgė į Kiniją, kaip į neaprėpiamą rinką, kurioje galima viską parduoti ir bet ką nusipirkti. Kaip į ekonominio stebuklo šalį, bet ne į komunistinę, vienos partijos valdomą valstybę, nepripažįstančią jokios opozicijos, demokratijos, žiniasklaidos laisvės. Tačiau sėkmingai gaminančią visam pasauliui reikalingą produkciją. Tariamai niekam nekeliančią grėsmės, o tik duodančią apčiuopiamą naudą.

Jei apie Rusiją ir jos grėsmes mes girdime vos ne kiekvieną dieną ir, galbūt, dėl to jos adekvačiai nevertiname, tai apie Kiniją daugiausia skaitome pozityvius atsiliepimus, atmieštus egzotiškomis įdomybėmis. Nors Jungtinėms Valstijoms ir kitoms NATO šalims Kinijos ekonominio ir militarinio potencialo augimas kelia vis didesnį nerimą.

Rusija, pasak „Der Spiegel“, „atrodo kaip boksininkas, kuris boksuojasi sunkesnėje nei yra vertas, svorio kategorijoje“. Tuo ji siekia parodyti, jog geba su mažesniais ekonominiais ir kariniais pajėgumais prilygti didžiajai valstybei, ir trūkstamą jėgą yra pasirengusi kompensuoti didžiule rizika.

Vakarų ir nešališkų rusų ekspertai Rusijai prognozuoja gana lėtą ekonominį augimą. Kur kas lėtesnį nei Europos Sąjungos, JAV, o tuo labiau Kinijos. Manoma, kad Rusija vis labiau atitols nuo liberalios ekonomikos, o valstybės vaidmuo dar labiau padidės, kaip ir žmonių nepasitenkinimas socialine įtampa bei padidintu pensiniu amžiumi.

Kinijos ekonominis augimas vis dar pakankamai didelis ir siekia, kaip ir prieš metus, 6 proc. BVP. Toks jis prognozuojamas ir šiais metais. Ji sėkmingai įsisavina naujausias technologijas ir sugeba ne tik kopijuoti, bet ir jas kurti. Kinija, sėkmingai paleidusi kosminį zondą su mėnuleigiu į nematomą Mėnulio pusę, buvo pirmoji, kuri tai padarė. Daugelio šalių apžvalgininkų dėl to buvo įvertinta kaip šalis, kosmoso tyrinėjimų srityje susilyginusi su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Rusija, ir galinti lygiomis galimybėmis konkuruoti su jomis kosmose ir jame kariauti.

Kinijos ir JAV vėliavos
Kinijos ir JAV vėliavos

JAV prezidentui D.Trumpui pradėjus prekybinį karą su Kinija ir padidinus muitus daugeliui kiniškų prekių, pastaroji ėmėsi atsakomųjų sankcijų JAV prekėms. Kinai prisiminė buvusio kinų komunistų vado Mao Dzedongo posakį: „Tu kariauji savo karą, aš kariausiu savo“.

Kinijos kariniu sustiprėjimu yra susirūpinusi ne tik JAV, bet ir Kinijos kaimynai, pirmiausia Japonija ir Pietų Korėja, kuriose dislokuotos JAV karinės bazės. Dėl savo valstybingumo išsaugojimo baiminasi Taivanas, kurį Kinija laiko neatskiriama Kinijos dalimi ir neslepia noro jį anksčiau ar vėliau sujungti su žemynine Kinija.

Kinijos stiprėjimas sustiprino spėjimus apie galimą karinį konfliktą Ramiajame vandenyne tarp JAV ir Kinijos. Amerika siekia išsaugoti dominavimą Ramiajame vandenyne, o stiprėjanti Kinija į tą dominavimą gali pasikėsinti.

Harvardo politologas Grahamas Alisonas prisimena istorijoje buvusius karus, kurie kildavo tuomet, kai šalia dominuojančios jėgos iškildavo nauja jėga. Taip prasidėjo Peloponeso karas tarp iškilusių Atėnų ir dominavusios iki tol Spartos V a. prieš Kristų arba 1914 m. iškilusios Vokietijos ir pasaulyje iki tol dominavusios Anglijos.

Kinijos stiprėjimas sustiprino spėjimus apie galimą karinį konfliktą Ramiajame vandenyne tarp JAV ir Kinijos

Kariniu požiūriu JAV pirmauja prieš Kiniją daugeliu parametrų. Kinija kol kas lenkia JAV tik karių skaičiumi: Kinija turi du milijonus karių, JAV 1,3 mln. Kinija turi vos vieną lėktuvnešį, o JAV – 11. Kinija turi 62 povandeninius laivus su branduolinį ginklą gabenančiomis raketomis, JAV – 68. Kinija turi „vos“ 280 atominių bombų, JAV – net 6450. (pastebėsim, kad Rusija turi 6850).

Tačiau prekyboje Kinija akivaizdžiai pirmauja. Ji 2017 m. eksportavo prekių daugiau kaip už 2 milijardus 200 milijonų dolerių, o JAV daugiau tik kaip už 1 milijardą 500 milijonų. Kinija importavo už daugiau kaip 1 mlrd. 500 milijonų, o JAV importavo už daugiau kaip 2 mlrd. 400 milijonų dolerių. Prezidentui verslininkui D.Trumpui tokie skaičiai labai nepatinka ir jis siekia, kad iš importuojančios šalies Amerika taptų daugiau gaminančia ir daugiau eksportuojančia. Tokia, kokia ilgą laiką buvo Vokietija, kurios ekonominį potencialą D.Trumpas siekia sumažinti, įvesdamas muitus tiek vokiečių, tiek ES šalių prekėms.

JAV strategai yra sunerimę dėl Kinijos įtakos augimo ne tik Afrikoje ir Azijoje bei dėl didėjančio jos svorio Europos šalyse, bet ir pačioje Amerikoje. JAV viceprezidentas M.Pence'as viešai yra pasakęs, kad Kinija didina savo įtaką ne tik Amerikos verslininkų tarpe, bet ir JAV „kino studijose, universitetuose, mokslininkų, žurnalistų ir tarnautojų tarpe, daro spaudimą ir kišasi į JAV demokratiją“.

Anot JAV viceprezidento M.Pence'o, „tai, ką daro Rusija, visiškai nublanksta prieš tai, kokį vaidmenį mūsų šalyje turi Kinija. Buvusios JAV vyriausybės tai ignoravo. Bet tie laikai jau yra praeityje“, – cituoja JAV viceprezidentą įtakingas vokiečių „Der Spiegel“ ir daro išvadą, kad tokie viceprezidento žodžiai reiškia šaltojo karo paskelbimą Kinijai.

Anot JAV viceprezidento M.Pence'o, tai, ką daro Rusija visiškai nublanksta prieš tai, kokį vaidmenį mūsų šalyje daro Kinija

Šaltasis karas, vykęs keletą dešimtmečių tarp Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų karinėje ir ypač atominio ginklo srityje, šiandien persikėlė į ekonomiką ir technologijas. Atominio ginklo požiūriu, SSRS buvo milžinė ir prilygo JAV. Tačiau smarkiai atsiliko ekonomikos srityje ir tas Rusijos atsilikimas šiandien yra dar didesnis.

Kitaip yra su Kinija, kuri, kaip prognozuojama, 2030 m. gali susilyginti ekonomine galia, dirbtiniu intelektu, robotais ir technologijomis su Jungtinėmis Valstijomis. Jau šiandien JAV ir Kinijos ekonomikos yra glaudžiai persipynusios. Amerikos akcininkai, bankai ir pensijų fondai milijardinėmis sumomis dalyvauja Kinijos versle, kuris milžiniškais dydžiais dalyvauja JAV biržose. Kinija gana ilgą laiką mokėsi iš Amerikos, kaip tvarkyti savo ekonomiką ir duoti darbo daugiau kaip milijardui savo gyventojų. Tačiau dabar atėjo laikas, kai kinų milijardieriai, vadovaujami savo komunistų, gali pasakyti amerikiečiams: „Mes jau nesame tikri, kad ką nors iš jūsų galime išmokti“.

JAV geostrategas Robertas Kaplanas rašo, kad būtų naivu nepripažinti išaugusios Kinijos galios. Pasak jo „mes privalome suteikti bent šiek tiek vietos Kinijos jūrų ir oro pajėgoms. Pekino kaimynams reikia JAV, kad būtų išsaugota pusiausvyra šiame regione, bet ne tam, kad įvardintume Kiniją kaip priešininkę, kurią reikėtų nugalėti.“ Trečio pasaulinio karo niekam nereikia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Skanumėlis

Video

00:21
01:13
04:47

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min