Nepriklausomybės aktui koją kišo ir technika

Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo (AT-AS) pirmininko pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius prisiminė, kaip 1990 metų kovo pradžioje, dar prieš prasidedant ką tik išrinkto parlamento sesijai, buvo rengiami su Nepriklausomybės paskelbimu susiję dokumentai. Tam buvo naudojamas vienintelis buvusios Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (LTSR) Aukščiausios Tarybos rūmuose rastas kompiuteris „Robotron“.

„Buvo sudaryta tokia ad hoc grupė, aš irgi joje dirbau. Mes taisėme straipsnius, kad galėtume juos pateikti AT – AS, buvo visokių siūlymų, taisymų. Dirbom su vieninteliu vadinamosios Rytų Vokietijos kompiuteriu „Robotron“, kuriame redagavome projektus. Staiga tas kompiuteris užlūžo ir jame esantys dokumentai pasidarė neprieinami. Tuomet Angonita Rupšytė, Ona Volungevičiūtė ir kitos (Persitvarkymo Sąjūdžio aktyvistės ir darbuotojos – aut. past.) per naktį Sąjūdžio būstinėje iš rankraščių vėl turėjo viską suvesti iš naujo, mat Sąjūdis turėjo kompiuterį, gal net ne vieną, o kelis, kokie nors rėmėjai turbūt buvo nupirkę“,  – pasakojo Č.V.Stankevičius.

Vietoj antspaudo – parašas

Pasirašius Kovo 11-osios aktą ir paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, Sovietų Sąjungos vadovai Maskvoje bandė ignoruoti šį faktą – esą jokio dokumento jie nėra matę.

„Praėjus gal keturioms penkioms dienoms nuo akto priėmimo Maskva vis priekaištavo, kad jie nieko nežino, negavo jokio dokumento. Viską jie ten žinojo, bet formaliai kibo prie mūsų. Todėl mes nusprendėme įteikti tiesiai. Atspausdinome variantus lietuvių, rusų, anglų kalbomis ir suderinę su AT – AS pirmininku Vytautu Landsbergiu nusprendėme komandiruoti Egidijų Bičkauską su tais dokumentais į Maskvą. Bet paskutiniu momentu ėmė ir atsirado ant jau paruoštų dokumentų LTSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo antspaudas“, – prisiminė AT-AS sekretorius Liudvikas Sabutis.

Kurioziška situacija: valstybė pasiskelbė, kad yra nepriklausoma, o savo antspaudo dar neturi – tais laikais jų taip greitai nepagamindavo.

„Teko perspausdinti dokumentus rašomąja mašinėle, o tai buvo ne taip paprasta kaip dabar kompiuteriu – vienas, du ir viskas. O skubėti reikia – lėktuvas nelauks gi. Bet vis tiek padarėme viską. Galiausiai nusprendėme, kad geriau bus garbingas autentiškas, mūsų AT – AS pirmininko ir valstybės vadovo parašas, bet be jokio antspaudo. Taip ir buvo “, – pasakojo L.Sabutis.

„500 dienų“ taisyklė

Prisimindamas įvykius, kurie vystėsi po 1990-ųjų kovo Č.V. Stankevičius prisimena ir istorijos šypsnį. Kai Lietuva paskelbė atkurianti valstybę 1918 metų vasario 16 dieną, Rusija pripažino jos Nepriklausomybę ir valstybių tarpusavio pagrindai buvo nustatyti 1920 metų liepos 12 dienos sutartimi. Šias dvi datas skyrė 516 dienų.

Nuo 1990-ųjų kovo 11-osios akto iki 1991 liepos 29 sutarties, kuria Rusija pripažino Lietuvą, prabėgo 506 dienos.