Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 13d. 23:28

15min apsilankė COVID-19 laboratorijoje: savanorių naktys be miego ir pavojus, atidarius mėgintuvėlį

VU Gyvybės mokslų centro laboratorija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / VU Gyvybės mokslų centro laboratorija

Didelis krūvis, itin kruopšti savisauga ir darbas specifinėje aplinkoje. Tokia kasdienybė pastaruoju metu supa penkiolika Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkų, kurie savanoriškai atlieka tyrimus dėl COVID-19. Kodėl specialistai „už ačiū“ sutinka aukoti ilgas darbo valandas? Ar labai sudėtinga tyrimo eiga? Kokių ypatingų priemonių imamasi, kad patys mokslininkai netaptų koronaviruso nešiotojais? 15min gavo šansą apsilankyti VU laboratorijoje – apžiūrėti, kur keliauja iš pacientų nosiaryklės paimti tepinėliai, kas laikoma 20 tūkst. eurų vertės šaldytuve, bei išbandyti savisaugos procedūras, kurias čia dirbantieji pakartoja ne kartą per dieną.

Moderniame pastate sostinės Saulėtekio rajone įsikūrusioje laboratorijoje lankėmės trečiadienio popietę. Čia mus pasitiko mokslininkės Eglė Lastauskienė ir Kristina Daniūnaitė, ir prieš įsileisdamos, nuo galvos iki kojų paliepė apsiginkluoti apsaugos priemonėmis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eglė Lastauskienė ir Kristina Daniūnaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eglė Lastauskienė ir Kristina Daniūnaitė

Įėjimas į tyrimų laboratoriją susideda iš kelių lygių: pirmoje patalpoje tenka plauti rankas, apsivilkti drėgmei atsparų kostiumą, apsiauti antbačius, dėtis kepuraitę, kaukę. Besirengiant, tolėliau, galima pastebėti ant žemės užbrėžtą raudoną liniją – pasirodo, tai riba, kurios negali peržengti čia atvykstantys ir ėminius tyrimams pristatantys kurjeriai.

Einame toliau į kitą patalpą. Ji mažesnė. Dedamės pirštines. Ir dedamės taip, kad tarp kostiumo ir pirštinių neliktų jokių plyšių. Pirštinės kraštus ties riešu apvyniojame specialia lipnia juosta. Tada ant nosies keliauja platūs akiniai. Dezinfekuojame rankas. Apsižiūrime, ar viskas uždengta, ar patogu, ir galime užeiti į tyrimų patalpas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darbas COVID-19 mėginių laboratorijoje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darbas COVID-19 mėginių laboratorijoje

Jose laukia antras pirštinių sluoksnis. Užsidėjus, rankos dar kartą dezinfekuojamos, ir tada jau galima dirbti.

10 minučių apsirengimui ir nuospaudos

„Mes esame pripratę dirbti su pirštinėmis, visą gyvenimą su jomis. Bet čia yra dvigubos pirštinės, tai pirštų lankstumas gal šiek tiek mažesnis.

Aišku, spaudžia veidą, spaudžia galvą nuo akinių, skydelių, nuo respiratoriaus lieka nuospaudos, bet mūsų pamainos nėra tokios ilgos, kad tai sukeltų labai didelį diskomfortą“, – 15min pasakojo E.Lastauskienė, pridurdama, kad kombinezonai – labai patogūs, vieno dydžio visiems.

Ką nors pamiršus už laboratorijos ribų, ar atsiradus reikalui trumpam išbėgti, visa apranga tam tikra seka keliauja į šiukšlių dėžę, o grįžus ir vėl viską reikia rengtis iš naujo.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./VU Gyvybės mokslų centro laboratorija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./VU Gyvybės mokslų centro laboratorija

Apsaugos priemones laboratorijai parūpina ekstremalia situacija dėl COVID-19 Lietuvoje besirūpinanti Vyriausybė. Dabar laboratorijos darbuotojai jomis apsitaiso per maždaug 10 minučių, bet anksčiau tai užtrukdavo ilgiau.

„Kai įgudom po šito mėnesio, tai apsirengimas užtrunka pakankamai greitai, bet bet kokiu atveju sugaišti apie 10 minučių. Vien tai, kad reikia prisiklijuoti pirštines, užsiklijuoti visus užtrauktukus, kad niekur nieko nepatektų, užtrunki apie 10 minučių“, – teigė E.Lastauskienė.

Žemo slėgio pasekmės

Tam, kad laboratorinėse patalpose oro drėgmė sėstų žemyn, čia reguliuojamas slėgis – jis žemesnis nei įprastai ir tai šiek tiek veikia sveikatą.

„Man pirmomis dienomis skaudėdavo galvą, jeigu ilgiau padirbdavau. Prie žemo slėgio labai nusausėja oras, reikia daug kremo bandant išgelbėti odą“, – pasakojo E.Lastauskienė, nors pažymėjo, kad kažkokio ilgalaikio to poveikio nejaučia.

„Vėlgi, nuo ilgo darbo gal daugiau pavargsti, greičiau pavargsti“, – pridūrė ji.

Tai padidintos rizikos zona.

Aplinką, kurioje dirba, mokslininkė pavadino nepalyginamai saugesne nei, pavyzdžiui, parduotuvėje, tačiau rizikų esą vis tiek yra: „Mes neįsileidžiam net valytojų, viską valomės patys dėl to, kad tai padidintos rizikos zona ir tikrai negalime įsileisti neapmokyto žmogaus kaip elgtis laboratorijoje.“

Koronaviruso tyrimus laboratorijoje šiuo metu atlieka 15 žmonių.

„Mūsų šiai dienai yra 15. Šiek tiek su duomenų suvedimu padės vienas žmogus, gal turėsim 16.

Esam pasiskirstę darbus, turim kelias pamainas. Pavyzdžiui, RNR (ribonukleino rūgšties, padedančios atpažinti viruso struktūrą – 15min) skyrėjai keičiasi tris kartus per dieną, dirba kažkur po penkias valandas. Bet tos penkios valandos nereiškia, kad jie sėdi visada viduje. Reiškia, kad jie ateina, su apsirengimu... Normalaus darbo gaunasi kokios keturios valandos“, – pasakojo E.Lastauskienė.

Šimtai tyrimų per parą

Įprastai, anot jos, trys pamainos darbus pasiskirsto nuo 8 val. ryto iki 23 val. vakaro. Tačiau būna visokių dienų.

Kai ateina atsakymai, visą naktį tu keli juos į sistemą ir stengiesi, kad žmonės kuo greičiau juos gautų.

„Esu ir pati 14 valandų viduje sėdėjus. Yra dienų, kai tenka pasėdėti ilgiau. Ir aišku, ta nematoma pusė, kad po laboratorijos, kai ateina atsakymai, visą naktį tu keli juos į sistemą ir stengiesi, kad žmonės kuo greičiau juos gautų“, – kalbėjo mokslininkė.

VU laboratorijoje, anot jos, įmanoma atlikti 600 tyrimų dėl COVID-19, tačiau – tai nekasdienis skaičius.

„Kadangi čia dirba savanoriai, kad jie nepervargtų, mums optimalu iki 400 tyrimų“, – sakė E.Lastauskienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./VU Gyvybės mokslų centro laboratorija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./VU Gyvybės mokslų centro laboratorija

Tepinėliai tyrimams į laboratoriją atvyksta iš Vilniaus apskrities ir yra testuojami jau tą pačią dieną.

„Turbūt visos laboratorijos gauna tos dienos mėginius. Iš principo tai, ką gauni, tas mėginys būna paimtas arba ryte, arba per pietus. Tai čia yra kelių valandų reikalas“, – tikino E.Lastauskienė.

Mėginiai atidaromi tik laminare

O apie tai, kaip vyksta pats tyrimo procesas, papasakojo mokslininkė K.Daniūnaitė.

„Mėginiai pas mus patenka per atskirą izoliuotą laiptinę, atskirą taką [...]. Mėginius priimam, ir jie keliauja į pirmąją laboratoriją, mažesniąją patalpą, kur iš visų pakuočių išimamas mėginys, užregistruojamas, jam suteikiamas unikalus laboratorijos darbinis kodas.

Tada toks mėginys keliauja į RNR paruošimo laboratoriją. Ten laminare – saugioje aplinkoje – mėginys atidaromas, paimamas atitinkamas jo kiekis – kiek reikia tyrimui – ir iš jo išgryninama RNR. Likęs mėginio kiekis, kurio nebepanaudojam yra, paruošiamas ilgalaikiam saugojimui.

Vienu metu mes galime tirti iki 93 žmonių vienoje reakcijoje.

RNR išgryninama per keletą etapų tolimesniam diagnostiniam tyrimui. Toks mėginys dar kartą keliauja iš vienos laboratorijos į kitą, kurioje atliekamas pats tyrimas.

Ten, vėlgi sterilioje aplinkoje, laminare, tyrėjos paruošia reakcijas, atitinkamus reagentus, atitinkamus mėginius. Vienu metu mes galime tirti iki 93 žmonių vienoje reakcijoje. Ir tokia paruošta reakcija plokštelėje yra dedama į realaus laiko termociklerį, tai yra, tam tikrą prietaisą, kuris būtent ir vykdo reakciją būtent. Ir reakcijos eigoje mes jau galim stebėti pirmuosius rezultatus“, – išdėstė tyrėja.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ Tyrėja prie laminaro
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ Tyrėja prie laminaro

Oro srauto laminaras vaizdžiai atrodo, kaip įrenginys su permatoma pertvara. Tik už jos dirbama su atidarytais, atvirais mėgintuvėliais, kuriuose gali būti COVID-19 užkratas.

Beveik pilnas ištirtų mėginių šaldiklis

Laboratorijos patalpose taip pat galima aptikti porą šaldytuvų – vienas mums įprastas, naudojamas buityje, kuriame saugomi mėginių likučiai. Specialiame 20 tūkst. eurų vertės šaldiklyje, kuriame palaikoma minusinė 80 laipsnių temperatūra, laikomi visi ištirti mėginiai – tiek tie, kuriuose aptiktas COVID-19, tiek ir tie, kuriuose viruso nerasta.

Kol kas jų saugojimo laikas neribojamas, nors VU laboratorijoje stovintis šaldytuvas jau beveik pilnas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./VU Gyvybės mokslų centro laboratorija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./VU Gyvybės mokslų centro laboratorija

Pasiteiravus, kur keliaus mėginiai, kai šaldytuvas užsipildys visiškai, K.Daniūnaitė atsakė, jog teks ieškoti kitos vietos saugojimui.

Ji kaip ir kiti 14 mokslininkų COVID-19 mėginius testuoja savanoriškai – esą ir patirtis naudinga, ir poreikis buvo.

„Turbūt kiekvienas mokslininkas sakytų, kad čia iš pašaukimo. Mums tai savotiška patirtis. Galim įsivertinti, kaip mūsų kasdieniai metodai tinkami praktikoje.

Išsiaiškinom, kad yra tas didžiulis poreikis.

Tirti žmonių mėginius mums visiškai nebuvo naujiena, tik mėginių srautai pakankamai sudėtingi, nes kasdienėj praktikoj tokių didelių kiekių neturim. Vos ne tas sportinis interesas lėmė: reikia, pabandykim. Kitas dalykas, išsiaiškinom, kad yra tas didžiulis poreikis“, – paaiškino K.Daniūnaitė.

„Neprisidėti būtų tiesiog neatsakinga ir negražu“

Kolegei antrino ir E.Lastauskienė: „Atėjo laikas, kada reikia padėti ir padidinti apimtis. Konsultavomės su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, sakom, ar mes čia ženkliai prisidėsim, jei tik kelis šimtus tyrimų padarysim. Jie sako, iš tų kelių šimtų ir susidaro tie tūkstančiai ištirtų mėginių, kuriuos jūs kiekvieną dieną matot.

O kitas dalykas, jeigu visi sėdėsim namuose ir niekas nieko nedarys, niekas nieko turbūt ir netirs. Kadangi turim įgūdžių, priemones, puikias laboratorijas, neprisidėti būtų tiesiog neatsakinga ir negražu.“

Aukštosios mokyklos bendruomenės savanorišku įsitraukimu bandant suvaldyti koronaviruso sukeltą krizę pasidžiaugė VU rektorius Rimvydas Petrauskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rimvydas Petrauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rimvydas Petrauskas

„Labai džiaugiuosi, kad visa mūsų akademinė bendruomenė – tiek dėstytojai, tiek studentai – įsitraukė į labai įvairiopas savanorystės veiklas. Kone trečdalis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro savanorių yra mūsų universiteto studentai.

Universiteto ir akademikų dalyvavimas, komentavimas, aiškinimas labai įvairių šios problemos aspektų, nuo viruso skaidos iki psichologinių dalykų, labai smarkiai prisideda prie problemos racionalizavimo, kartu – visuomenės nuraminimo“, – spaudos konferencijos metu centre komentavo jis.

Laboratoriją pritaikė per 12 dienų

VU Gyvybės mokslų centro direktorius Gintaras Valinčius užsiminė, kad pradžioje norą savanoriškai tirti COVID-19 mėginius pareiškė apie 30 žmonių: „Kai aš parašiau pirmą kartą laišką kreipdamasis į bendruomenę dėl savanorystės darant šituos tyrimus, aš netikėjau, kad bus 30 savanorių, iš kurių dalis negalėjo dalyvauti dėl to, kad dalis jų yra rizikos grupėje. Nors turėjo patirčių dirbdami sudėtingomis sąlygomis, aukšto lygio biologinės saugos laboratorijose.“

Mokslininkai atlikdami COVID-19 tyrimus savo laiko negaili.

„Šitą visą darbą daro žmonės kartais naktimis, laisvu nuo darbo, kurie ir liko tie patys, metu. Jie toliau dėsto ypatingai ekstremaliomis sąlygomis, nuotoliniu būdu [...], toliau turi užbaiginėti savo mokslinius projektus, ir šalia to yra toks papildomas darbas, kur tikrai galime vadinti tikrąja savanoryste. Čia tikrai atliekamas pinigais neišmatuojamas darbas“, – tikino R.Petrauskas.

Čia tikrai atliekamas pinigais neišmatuojamas darbas.

Laboratorija, kurioje būtų galima testuoti COVID-19 mėginius, VU buvo įkurta per 12 dienų.

„Tai yra visiškai fantastinis tempas. Čia yra mokslinė laboratorija, dabar ji kaip poliklinikose, kaip medicinos centruose yra diagnostikos laboratorija. Čia atvažiuoja klinikiniai žmonių pavyzdžiai, mes dirbame pagal tas taisykles, kurias nustato Sveikatos apsaugos ministerija, ir ta laboratorija įkurta per 12 dienų. Surinkti savanoriai, įrengta laboratorija, paruoštos metodikos, dokumentai“, – vardijo centro vadovas.

Nustatė apie 60 teigiamų COVID-19 atvejų

Norint pradėti COVID-19 mėginių testavimą, aukštajai mokyklai teko įsigyti vieną įrenginį, atsiėjusį 20 tūkst. eurų.

„Vieną dalyką turėjom įsigyti ir investavom patys Vilniaus universiteto lėšas [...]. Jis atrodo kaip didelis, didelis šaldytuvas, bet kainuoja 20 tūkst. eurų. Jis yra programuojamas, siunčia signalą, kas kada [šaldytuvą] atidarė, kas kada uždarė. Ten laikomos biologiškai pavojingos medžiagos“, – paaiškino G.Valinčius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./VU Gyvybės mokslų centro laboratorija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./VU Gyvybės mokslų centro laboratorija

Pirmieji koronaviruso mėginiai į laboratoriją, pasak jo, atvyko balandžio pradžioje: „Apie 60 ligonių esam radę.“

„Neperdedu – mes šiandien tarnaujam Lietuvai, tarnaujam jos žmonėms, – sakė jis.

– Esam apskaitę, žinome, kiek valandų kiekvienas savanoris dirbo, bet tikrai pirmąjį mėnesį čia nė vienas žmogus negavo nė vieno euro – nė kovo mėnesį, nė balandžio mėnesį. Dabar jau galvojam kažkaip rasti galimybių [atlyginti už darbą] kol kas iš savų lėšų, bet galvojam, kad ir valstybė prisidės.“

Kad VU prie COVID-19 pandemijos suvaldymo prisideda iš savo kišenės patvirtino ir rektorius.

Tikisi Vyriausybės paramos

„Dabar mes tai darome savo lėšomis, bet yra preliminarus susitarimas ir tikėjimas, kad Vyriausybė prisidės“, – vylėsi jis.

Yra preliminarus susitarimas ir tikėjimas, kad Vyriausybė prisidės.

Tarp politikos, valdžios ir mokslo užgimė dialogas, tikino rektorius, ir vylėsi, kad ši patirtis bus plėtojama ir toliau.

„Krizės yra nelaimė, krizės apriboja mūsų gyvenimą, bet užaštrina kai kuriuos dalykus, kuriuos po to verta prisiminti ir grįžus į normalų gyvenimą“, – kalbėjo R.Petrauskas.

Jis pasakojo, kad VU mokslininkai ne tik testuoja COVID-19 mėginius Gyvybės mokslų centro laboratorijoje, bet ir prognozuoja, kaip Lietuvoje plis virusas. Tai, kad jų gauti rezultatai nesutapo su realiai nustatytais COVID-19 užsikrėtimo atvejais, R.Petrausko įsitikinimu, nėra klaida. Tai esą tik parodo, kad į mokslininkų prognozes buvo sureaguota.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./VU Gyvybės mokslų centro laboratorija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./VU Gyvybės mokslų centro laboratorija

„Čia mokslo sėkmė, kad jie numatydami ir sakydami, kokie yra galimi skaičiai, jie kažkuria prasme vedė prie Vyriausybės sprendimų, kurie dar labiau sugriežtintų ir suvaldytų pandemiją.

Galbūt jei nebūtų imtasi tų priemonių, tie skaičiai būtų tapę realybe“, – dėstė rektorius.

Lietuvoje COVID-19 tyrimus be VU Gyvybės mokslų centro atlieka dar 12 įstaigų.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

06:47
17:02

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

00:20
01:04
01:42

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min