Prieš kelerius metus su „darbiečių“ lyderiu Viktoru Uspaskichu konfliktavęs A.Paulauskas galiausiai kartu su visa savo vadovauta Naująja sąjunga pats įsiliejo į Darbo partiją. Ši partija prieš porą savaičių jį patvirtino kandidatu kitų metų gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
„Aš realiai vertinu savo galimybes, bet yra ne vienas ir ne du pavyzdžiai, kai žmogus jau buvo nurašytas, pasiekė pergalę“, – apie kandidatavimą „LRT Televizijai“ yra sakęs A.Paulauskas.
„Darbietis“ vadovauja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
– Savo rinkimų kampaniją pradedate žarstydamas kritiką prezidentei Daliai Grybauskaitei. Kodėl pasirinkote tokią taktiką? Ar tai vienintelis būdas, kurį radote pasikelti nuliniams reitingams?
– Sutarkime dėl vieno – atsakinėsiu išsamiai, be pykčio, į bet kokius klausimus. Mano supratimu, vienas iš realiausių konkurentų yra D.Grybauskaitė. Nors pranešimo nėra, veiksmai rodo, kad ji jau pradėjo rinkimų kampaniją. Man, jau dukart dalyvavusiam tokioje kampanijoje, reikia pasakyti žmonėms, kodėl aš vėl noriu bristi į tą upę. Vienas iš motyvų – manau, kad D.Grybauskaitė pareigas atlieka netinkamai. Kalbėdamas ir norėjau pasakyti, kur padarytos klaidos, reikėjo kitaip veikti. Mano pasisakymas buvo kritiškas, bet tuos ketverius metus niekas griežtai ir atvirai nekritikavo prezidentės darbo – nekalbu apie žiniasklaidą. Politikai vengė ir netgi bijojo reikšti tiesioginę kritiką viešai. Pasakiau tai, ką kalba daug kas, bet nenori išsakyti viešai. A.Valinskas daugiau jos elgesį kritikavo, charakterio bruožus. Bet nuoseklios jos veiklos kritikos aš nepamenu. Į asmeninius dalykus aš nelendu, o kalbu apie darbus – ar buvo galima kitaip elgtis krizės metu, kalbu apie užsienio politiką ir klausiu, su kuo mes dabar esame draugai. Prezidentė pati asmeniškai prisiėmė energetikos sritį, aš bandau parodyti, kad po patriotizmo gaida pridengiami neskaidrūs procesai. Tegu žmonės diskutuoja ir oponuoja.
Man, jau dukart dalyvavusiam tokioje kampanijoje, reikia pasakyti žmonėms, kodėl aš vėl noriu bristi į tą upę. Vienas iš motyvų – manau, kad D.Grybauskaitė pareigas atlieka netinkamai.
Nepasakyčiau, kad mano ir L.Graužinienės pozicija yra suderinta.
– V.Uspaskichas jus dar pernai kaltino užsakius juodosios Darbo partijos buhalterijos bylą. Ar pripažįstate, kad jį specialiųjų tarnybų agentu vadinote iš keršto. Ar sutinkate ir su V.Uspaskicho teiginiu, kad byla – taip pat kerštas?
– Ne, apie viską iš eilės: jo agentu niekada nevadinau. Jūs esate jauna žurnalistė ir gal ne viską prisimenate, priminsiu. 2006 metais kilo įdomus ažiotažas dėl manęs ir buvo kalbama, kad reikia versti Paulauską, nes jis per daug įtakingas, artėja prezidento rinkimai. Iš kur aš apie tai sužinojau? Iš Briuselio. Iš ten mūsų Europos Tarybos delegacijos nariai man parvežė šitą žinią. Kai po to įvyko vertimas iš pirmininko posto, Darbo partija balsavo vieningai. Aš po to pasakiau, kad scenarijus buvo sukurtas ne Lietuvoje, turėdamas mintyje tai, kad pirmos žinios apie tai, kad rengiamasi mane nuversti, atėjo iš Briuselio. Mano pasisakymas buvo emocingas, dėl partijos užsakymo. V.Uspaskichas to nesakė, aš tikiu, kad pas mus tokie tyrimai neužsakinėjami. Mes viską išsiaiškinome ir tarp mūsų ši tema yra išsemta.
Tada man buvo susidaręs įspūdis, kad scenarijus kuriamas kitur, nes iš ten atėjo žinios. Gerai, kad kaip klasiką cituoja – tai visada malonu, gaila, kad kitų pasakymų necituoja.
– Jei jūs prisidėjote prie bylos Darbo partijai iškėlimo, kaip jaučiatės dabar, kai pats, kaip partijos narys, tam tikra prasme tapote įtariamuoju?
– Aš įtariamuoju? Aš neprisidėjau ir neįsivaizduoju, kaip galima prisidėti. Aš dirbęs prokuratūroje, vadovavęs sistemai, tik analfabetas gali įsivaizduoti, kad kažkas paskambino ir pasakė, kad pradėk tam ar anam bylą. Mūsų visuomenėje gaji tokia nuomonė, kad kažkas režisuoja bylas. Yra labai daug aplinkybių, kurios nulemia bylos iškėlimą.
Darbo partijos byla įgavo politinį įvaizdį, nes nagrinėjimo nepavyko atlikti be politinių abejonių, kad tai politiškai motyvuotas procesas. Byla buvo atiduota į teismą kvalifikuojant veiksmus kaip apgaulingą buhalteriją. Ilgus metus taip ir buvo tiriama byla, tačiau po pirmo turo, kai paaiškėjo, kad daugiamandatėje partija laimėjo rinkimus, kaltinimai pakeičiami į sunkesnius – sukčiavimą. Nemačiau nei vieno logiško paaiškinimo, kodėl to reikėjo. Šis perkvalifikavimas susijęs su rinkimais, ir kai tokiame fone atsiduria byla...
– Ar nebijote susitikimuose su rinkėjais sulaukti pajuokos ir paniekos dėl to, kad buvęs generaliniu prokuroru dabar tapote teisiamos partijos kandidatu?
– Ne, tikrai nebijau. Grįžkime į praeitį – Naujoji sąjunga po pralaimėtų rinkimų svarstė, su kuo susijungti. Pagal mūsų ideologiją – centro kairės – ieškojome, kas galėtų atstovauti šiai ideologijai. Naujoji sąjunga nusprendė, kad Darbo partija pagal programą ir ideologiją labai panaši. Jai atsiradus didžioji dalis Naujosios sąjungos rinkėjų pasirinko Darbo partiją, tad mes suvienijome elektoratą. Mes atnešėme dalį savo ideologijos, jis atsispindi programoje. Mes ėjome ne į nusikalstamą susivienijimą, o į ideologiškai artimą partiją.
– Kaip jūs sugebate tapti draugu didžiausiems buvusiems politiniams priešams Viktorui Uspaskichui ir Rolandui Paksui. Ar pats save dar gerbiate?
– Jei esi politikas, negali demonstruoti priešiškumo, turi išlaikyti politiškai korektiškus santykius. Man dirbant prokuratūroje buvo kilęs klausimas – A.Sakalas ir V.Landsbergis nebuvo draugai, tai yra senos istorijos. Man tada kilo toks klausimas ir paklausiau A.Sakalo, ar jie sveikinasi. Jis nustebo, kad man tos klausimas kilo, jis pasakė: taigi mes politikai. Politikoje neturi būti asmeniškumų, nes jei ateini, turi dirbti valstybei, o ne pyktis ir aiškintis, kas geresnis, kas blogesnis. Savo ambicijas reikia įveikti, žiūrėti į priekį. Žmonės per ilgai ir per daug kalba apie praėjusius dalykus, o mažai apie ateitį. Tokiu atveju lengviau spręstųsi problemos.
– Pats save vadinote politiniu lavonu. Ar prezidento rinkimai vieta prisikėlimams?
– Aš vadinau? Niekada nevadinau. Kristus irgi prisikėlė, nežinau, ar buvo tada kokie rinkimai ar ne. Rinkimuose žmonės nori matyti diskusiją ir konkurenciją. Ar jums patiktų, kad būtų vienas kandidatas? Manau, jums nepatiktų rinkimai be kovos, įtampos. Čia ir gimsta demokratija, kai žmonės gali pasirinkti.
– Pasakykite bent vieną priežastį, dėl ko žmonės turėtų balsuoti už jus prezidento rinkimuose – ką tokio galite jūs, o ne kas kitas?
– Nėra kito? Aš kol kas vienas esu. Z.Balčytis sako, kad dalyvaus, o aš dalyvauju. Aš matau, kad dalyvaus Grybauskaitė rinkimuose, todėl ir sakau, kad kitaip vykdyčiau užsienio politiką, kitaip matau teismų sistemos tobulinimą, ne įvedus tiesioginį valdymą, girdžiu, kad teisėjai gauna tiesioginius nurodymus iš S.Daukanto aikštės. Daug yra dalykų, o ką kiti kandidatai darys, nežinau.
Prezidentas nėra gaisrininkas, kuris užgesintų gaisrą. Tai laiko atžvilgiu formuojama politika. Mes praktiškai nebendraujame su Rusija, nėra jokių vizitų. Valsas šokamas dviese.
– Kaip pats būtumėte elgęsis pieno kare? Kur vyktumėte pirmo vizito?
– Man klausantis D.Grybauskaitės susidaro įspūdis, kad važinėjimas į Vadovų tarybą yra užsienio politika. Iš tiesų ten premjeras turi važiuoti. Užsienio politika nėra važinėjimas ten ir pašnekėjimas su eurobiurokratais. Mes turime kaimynus. Ne tik pieno reikalai – statomos elektrinės, priimami sprendimai nepirkti elektros už mažiausią kainą, nes ji iš Baltarusijos. Su Rusija turi būti santykiai, negalime palikti santykių verslininkams, esą jūs ten važiuokite ir kovokite. Ten valdžios žodis labai svarbus, jeigu jie mato bendravimą, visai kitaip ir mūsų verslui.
Prezidentas nėra gaisrininkas, kuris užgesintų gaisrą. Tai laiko atžvilgiu formuojama politika. Mes praktiškai nebendraujame su Rusija, nėra jokių vizitų. Valsas šokamas dviese. O kas sako, kad pagal jos užsakomą muziką? Jeigu niekas nebando tos muzikos užsakyti, jos nėra. Prezidentės susitikimas su Putinu buvo per kažkokio renginio pertrauką, jūs tai vadinate susitikimu? Jei nebandysi, nieko nebus. Ar mes keliame tikslą padėti savo verslui? Be verslo pas mus nėra kito pajamų šaltinių, o kai nebus europinių pinigų iš ko Lietuva gyvens? Kodėl JAV senatoriai gali atskristi, jei to reikia verslui? Mes turime ne tik į Maskvą vykti, reikia bendrauti su visomis valstybėmis.
– Kaip vertinate šios Vyriausybės darbą? Ką premjeras daro gerai, o ką blogai?
– Aš manau, kad premjeras paveldėjo labai sunkią situaciją. Dabar Konstitucinis Teismas dar įsikišo į biudžeto formavimą dėl atlyginimų grąžinimo. Premjeras yra suvaržytas: skola milžiniška, 2 mlrd. Lt – skolos aptarnavimas. Skolintis per krizę reikėjo, nes pajamų negeneravo, bet buvo pasiūlymas iš Tarptautinio valiutos fondo, o skolinosi Kubilius gerokai brangiau. Premjeras dabar sudarydamas biudžetą negali finansuoti savo idėjų, nes svarmenys ant abiejų kojų – tai yra buvusios Vyriausybės palikimas, nes skolintis didelio proto nereikia. Premjerui A.Butkevičiui dabar labai nelengva. Žiauriausia dėl mūsų pensininkų, kurie nukentėjo per krizę... Per ketverius metus nebuvo parengtas kompensavimo mechanizmas. Mes tiek prisiskolinę, kad ilgai į viršų nepakilsime.
– Kaip baigėsi jūsų tvoros istorija? Ar grąžinote valstybei atitvertos žemės gabalą?
– Noriu pasakyti, kad ta istorija prasidėjo tik todėl, kad mano noras nusipirkti gabaliuką žemės buvo dviem savaitėm uždelstas. Po to man leido nusipirkti tą lopinėlį ir dabar jis yra mano nuosavybė.
– Jūsų partijoje dabar populiaru atsiprašinėti. Ar jūs turite dėl ko atsiprašyti tautos?
– Gal ir esu ką nors įžeidęs, bet dėl politinės veiklos, dėl darbo einant kokias nors pareigas, greit neateina į galvą... Tegu pasufleruoja, ką turi omenyje.
– Seimas poryt ketina spręsti dėl siūlymo atleisti generalinį prokurorą Darių Valį? Kaip pats elgtumėtės šioje situacijoje būdamas jo vietoje?
– Tokioje situacijoje kenčia pati sistema. Esu išgyvenęs tokius dalykus, kai kūrėsi sistema. Atrodė, kad kieno valdžia, to ir prokuratūra. Kažkada Bičkauskas man pasakė, kad nori pasveikinti nepriklausomą prokurorą, kuris neklauso nei dešinės, nei kairės. Bet kuriam vadovui reikėtų įvertinti, ar situacijos tęsimas nepradeda kenkti visai sistemai. Manau, kad tai jo sprendimas, kiekvienas individualiai jį turi priimti. Vien dėl to, kad prezidentė pasakė, kad dirbk, neatleisiu... Nerimta.
– O jei būtumėte prezidento kėdėje?
– Esu atleidęs nemažai žmonių, ir tik vienas kreipėsi į teismą. Tai – skausminga procedūra net tam, kuris atleidžia, bet reikia tą daryti.
– Praėjusią savaitę nutekėjo VSD informacija apie prieš Lietuvą ir prezidentę Rusijos rengiamas atakas. Kaip manote, kodėl tai atsitiko?
– Jūsų kolegų reikia klausti. Nežinau, kas žaidžia tuos žaidimus, nebenoriu spėlioti. Pažyma nėra yrpatinga, visada gauname panašias, tik tiek, kad pažymą lydėjo informacinis paviešinimas.
– Ar apskritai ši informacija turėjo būti slapta? Nuo kada Rusijos planai tampa Lietuvos paslaptimi?
– Geras klausimas, aš vakar tą patį uždaviau, sakydamas, kur čia paslaptis? Gal intrigoje viskas svarbiausia, žaidime visa esmė. Kai visuomenė taip įaudrinta... Nuslūgus emocijoms reikės apie tai pakalbėti.
– Ar jums teko girdėti kalbų, kas nutekino šią informaciją? Kaip turėtų būti ir ar išvis turi būti tiriamas informacijos nutekinimas?
– STT pavesta tikrinti, jie moka tirti ir žino ką daryti. „Snoro“ atveju nebuvo slapta informacija, kuri neva nutekėjo. Visi aiškina, kad nutekėjo, bet nebuvo kam nutekėti. Tyrimas tuo atveju buvo dėl piktnaudžiavimo tarnyba, o ne paslapties atskleidimo. Seme yra speiciali raštinė, kur žmonės gali susipažinti su slapta medžiaga. Mūsų komitetas gauna daug slaptos informacijos, susipažįstame ir grąžiname.
– Kaip reikėtų gintis nuo tokių atakų?
– Aš manau, kad didžiąją dalį atakų tik viešumu galima neutralizuoti, aiškinti žmonėms. Viešumas yra ginklas, kito ginklo nėra. Jeigu tave šmeižia, tu gali duoti į teismą, bet gali išeiti viešai ir paneigti. Tai turi būti toks pat stiprus ėjimas, nei buvo pirmasis. Gal ir užbėgant už akių kas nors daroma.
– Kaip reklamuositės prieš prezidento rinkimus? Kursite vaizdo klipus, kaip lankote šeimas ir dovanojate jiems saldainių. O gal žmona padės dalyvaudama kokiame nors televiziniame projekte?
– Gerai būtų, ji jeigu sutiktų dalyvauti. Reklamuosimės visais būdais – pačiais įmanomais. Prezidentė dabar reklamuojasi klipuke apie ES. Manau, reikia reklamuotis, tik intensyvumo klausimas, kada reikia intensyviausiai reklamuotis. Kiek turėsiu biudžeto, stengsiuosi, nes reklama rinkimams svarbi. Kiek partija duos? Ne, nežinau.
– Kiek procentų surinkęs jaustumėtės sudalyvavęs rinkimuose sėkmingai?
– Laimėjęs rinkimus, aš manau, kad juos laimėsiu, galime susilažinti. Pirmajame ture man pritrūks balsų, bet antrajame. Nežinau, ar ji išdrįs mesti pirštinę. Negi jūs manote, kad atėjau pasiduoti?
Konferencija baigta.
