2009 11 16

2 proc. parama atsidūrė kilpoje

Seime nuskambėjęs siūlymas panaikinti galimybę gyventojams savo nuožiūra skirti dalį savo pajamų mokesčio paramai ir labdarai sukėlė tikrą audrą. Į diskusiją įsitraukė ir sistema nusivylusieji, ir jos šalininkai. Tačiau dauguma jų sutinka, kad paramos skyrimo tvarką būtina tobulinti.
Mokesčiai
Mokesčiai / Tomo Urbelionio/BFL nuotr.

Laikinai sustabdyti 2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skyrimą įvairioms organizacijoms pasiūlė keli valdančiajai koalicijai priklausančios Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai. Naujoji tvarka būtų galiojusi perskirstant šiemet, 2010 ir 2011 metais sumokėtus mokesčius.

Per metus gyventojai iš savo pajamų mokesčio atseikėja iki 60 mln. Lt labdarai ir paramai. Liberalai skaičiavo, kad per trejus metus iš šio šaltinio papildomai atkeliautų apie 150 mln. Lt. Tokia suma iš dalies kompensuotų tą dalį iždo pajamų, kurias valdantieji konservatoriai-krikdemai tikėjosi surinkti nuo kitų metų pradžios po 1 proc. padidinę darbdavių ir darbuotojų įmokas „Sodrai“. Atsisakius šios idėjos, ieškoma, iš kur gauti apie 400 mln. Lt per metus.

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) išplatino bendrą pareiškimą, kuriame teigia, kad galimybės skirti 2 proc. GPM labdarai panaikinimas apsunkintų jų veiklą ir stabdytų pilietinės visuomenės plėtrą, mat valstybė ir savivaldybės dėl prastos ekonominės padėties kitąmet smarkiai pjaus finansavimą NVO projektams.

„Valstybės institucijų biudžetai mažinami 20 proc., o NVO sektoriui finansuoti skirtos programos mažinamos 50–70 proc., arba apskritai naikinamos. Atėmus galimybę gauti gyventojų pervedamus 2 proc. GPM, dauguma organizacijų bus priverstos stabdyti savo veiklą“, – baiminasi NVO atstovai.

Sostinės Baltupių vidurinės mokyklos direktorius Viktoras Blinovas pasakojo „kaip ir dauguma“ su nerimu sekantis visus su vadinamaisiais „2 procentais“ susijusius siūlymus. 

„Yra trys šaltiniai, leidžiantys palaikyti bent šiokią tokią tvarką mokykloje: ūkinę, higieninę ir taip toliau. Tai  savivaldybės lėšos, kurios iš esmės minimalios; patalpų nuoma, daugiausia – sporto salės; ir didžiausia paspirtis – 2 proc. GPM parama“, – vardijo direktorius. Pasak jo, nuomodama patalpas mokykla per metus uždirba 15–20 tūkst. Lt. Žmonių parama sudaro apie 30–40 tūkst. Lt įplaukų kasmet.

Gavus 2,2 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Baltupių mokykla šiemet buvo renovuota – apšiltinta. Tačiau tuo pat metu padaryti papildomi darbai, už kuriuos teko sumokėti pačiai mokyklai, taigi pasiskolinus pinigų. „Paskaičiavome, kokias sumas gausime iš patalpų nuomos ir GPM paramos, ir įsipareigojome grąžinti skolą iki 2010 metų gruodžio. Jeigu 2 proc. išnyksta, išnyksta 30–40 tūkst. Lt. Iš kur mes juos rasime?“ – klausė direktorius.

Ydinga sistema

Viešosios įstaigos „Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba“ vadovas Juozas Dapšauskas pareiškė, kad 2 proc. pajamų mokesčių skyrimas labdarai buvo gera idėja, tačiau pinigų paskirstymo tvarka – ydinga. Mat šiuos pinigus gali gauti ir NVO, ir valstybinės organizacijos, kurios ir taip finansuojamos iš biudžeto. „Nekalbant apie tai, kad be jokios gėdos aukščiausi valstybės pareigūnai viešai svarsto, kad šiuos 2 proc. būtų galima skirti ir politinėms partijoms“, – piktinosi J.Dapšauskas.

Pavasarį VMI įkliuvo vilnietis, kvietęs žmones pervesti 2 proc. GPM jo įkurtai viešajai įstaigai ir dalyvauti loterijoje, kurioje buvo galima laimėti butą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2008 m. daugiausia rėmėjų lėšų skirta savivaldybių biudžetinėms įstaigoms (per 19 mln. Lt), tarp kurių nemažą dalį sudaro mokyklos ir darželiai. Įvairioms asociacijoms pervesta apie 17,6 mln. Lt, viešosioms įstaigoms – apie 7,8 mln. Lt. Kam žmonės skyrė 2 proc. pernai sumokėto GPM, turėtų būti paskelbta šiandien. Iš viso norą pervesti paramą šiemet pareiškė apie 566 tūkst. šalies gyventojų.

V.Blinovas aiškino, kad nors mokyklos ir darželiai gauna pinigų iš biudžeto, iždas nefinansuoja ūkinės veiklos. Iš savivaldybės gaunami pinigai atlyginimams ir komunaliniams mokesčiams. Norint nusipirkt dažų ar lempą, tenka suktis pačiai mokyklai. Direktorius taip pat akcentavo mokyklos ryšį su vietos bendruomene. „Tuo labiau kad rėmimas vyksta anonimiškai. Dažnai mokyklos kaltinamos, kad priverčia tėvus joms aukoti. Tačiau iš esmės negalime sužinoti, kas mus parėmė. Juk tas tėvas gali ir pažadėti pervesti paramą, ir dokumentą „prie akių“ užpildyti, o po to internete viską pakeisti“, – pastebėjo V.Blinovas. 

Pasitaiko sukčių

Anot J.Dapšausko, kita opi problema ta, kad paramos gavėjo statusas suteikiamas pernelyg lengvai. „Neretai NVO yra paprasčiausiai verslo struktūrų filialai, reklamos ruporai. Apsimoka kokią NVO įkurti didelius atlyginimus gaunančios įmonės vadovams ir taip susigrąžinti pinigus pervedant jai savo „labdarą“,  – svarstė pašnekovas.

VMI Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Darius Buta pasakojo, kad įstaiga yra tyrusi ne vieną atvejį, kai prašymas pervesti 2 proc. paramos sumą VMI buvo pateiktas be paties gyventojo žinios. Taip pat pasitaiko pažeidėjų, kurie klastoja parašus ant prašymų skirti paramą arba kuria organizacijas specialiai tokiai paramai gauti. Šių metų pavasarį VMI įkliuvo vilnietis vyriškis, kvietęs žmones pervesti 2 proc. GPM jo įkurtai viešajai įstaigai ir dalyvauti loterijoje, kurios laimėtojui esą būtų atitekęs butas sostinėje. D.Buta teigė, jog tikslaus sukčiavimo atvejų skaičiaus neįmanoma nurodyti, tačiau iš esmės jų nėra daug.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriui Raimondui Kuodžiui kilo įtarimų, kad paramos pervedimo sistema apskritai gali būti neverta gyvuoti. „Niekas dar iki šiol neklausė, kiek kainuoja pati labdaros organizavimo sistema. Surenkamos sumos nėra labai didelės, o kiek iš to laimi, pavyzdžiui, bankai, atlikdami pervedimus? Taip pat juk reikia mokėti atlyginimus darbuotojams, kurie apdoroja prašymus skirti paramą“,  – kalbėjo ekonomistas. 

D.Buta informavo, jog nėra atskirai skaičiuojama, kiek vienos ar kitos deklaracijos administravimas kainuoja, tik pridūrė, jog valstybei pigiau kainuoja elektroninių deklaracijų apdorojimas nei popierinių. Tačiau aišku, kad vien už piniginių sumų pervedimą ir jų priėmimą tarp bankų tenka pakloti po kelis litus. Pervesti pinigus pernai teko mažų mažiausiai 13,974 tūkst. kartų – būtent tiek buvo paramos gavėjų.

Siūlymų daugėja

NVO atstovai sako sutinką, kad dalies GPM skyrimo paramai tvarką būtina tobulinti. Tačiau ragina neskelbti šiam mechanizmui mirties nuosprendžio.

Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę pasiūlė sumažinti paramai skiriamą GPM dalį iki 1 proc. Panašų siūlymą Seime įregistravo Liberalų sąjūdžio narys Petras Auštrevičius. Esą laikinai, 2010–2011  metais, 1 proc. GPM dydžio paramą būtų galima skirti labdaros ir paramos fondams, ikimokyklinio ugdymo ir švietimo biudžetinėms įstaigoms, viešosioms įstaigoms, vykdančioms švietimo, mokymo ir mokslinę bei kultūrinę veiklą, o nuo 2012 m. galiotų iki šiol taikyta tvarka. 

Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė, kad sutiktų nebent su nuostata, kad parama negali būti teikiama biudžetinėms įstaigoms. Panašų siūlymą jau įregistravo socialdemokratė Birutė Vėsaitė. 
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius