Europos kultūros karalius
2022-uosius Kaunas pasitiko su jaudulio kupinu laukimu: miestas tapo visos Europos didžiąja scena, kai ėmė matuotis Senojo žemyno kultūros sostinės karūną.
Šiemet visi lietuvių ar Lietuvos svečių keliai vedė į Kauną. Vien parodų lankomumas Kaune išaugo 4–5 kartus.
Skelbiama, kad nuo 2017 metų iki dabar kultūros sostinės renginiuose (projektas iš viso atsiėjo 26 mln. eurų, šiemet iš jų išleista 14 mln. eurų) apsilankė daugiau nei 2 milijonai žiūrovų, įsitraukė beveik 146 tūkst. dalyvių, 800-uose skirtingų vietų pristatyta beveik 3 tūkst. visuomenei prieinamų renginių, kuriuos kūrė 17 982 profesionalūs menininkai.
Kaunas vien per 10 šių metų mėnesių sulaukė 258 tūkst. turistų.
Skelbiama, jog apie projektą kalbėta daugiau nei 66 šalyse, pasirodė daugiau nei 2800 publikacijų.
Apie Kauną sužinojo tokių žiniasklaidos portalų kaip BBC, CNN, TIME, „The Guardian“, „The Telegraph“, „Deutsche Welle“, „Financial Times“ skaitytojai.
Kaunas vien per 10 šių metų mėnesių sulaukė 258 tūkst. turistų.
Europos kultūros sostinės metais ir pačiu piko metu „Kaunas 2022“ dirbo 104 žmonės, neskaičiuojant projekto partnerių kitose kultūros įstaigose. Pasak „Kaunas 2022“ vadovės Virginijos Vitkienės, Europos kultūros sostinės programą įgyvendino apie 500 žmonių.
Europos Komisijos atstovai gyrė Kauno programą už gvildentas tokias temas, kurios nebuvo gvildenamos kitam miestui esant Europos kultūros sostine – už žydų atminties puoselėjimą, liečiant Holokaustą, skaudžias, bet aktualias šiandieninei visuomenei, problemas, analizuotas architektūros ir paveldo bendruomenės aktualijas, žaibišką reakciją ir paramą Ukrainai, įtraukiant šią temą į jau vykstančią „Kaunas 2022“ programą (įsteigta ukrainiečių kultūros erdvė „CulturEUkraine“, pristatyta šiuolaikinio Ukrainos meno paroda ir t. t.).
Populiariausi renginiai, vis dėlto, buvo Kauno mito trilogija – sausį po atviru dangumi vykęs „Sukilimas“, vasarą Santakos parke nugriaudėjusi „Santaka“ ir lapkritį „Žalgirio“ arenoje įvykusi „Sutartis“ (per 3 savaitgalius pritraukta apie 0,5 mln. žmonių, išleisti 5 mln. eurų), Serbijos menininkės, performanso meistrės Marinos Abramovič paroda „Būties atmintis“ Kauno paveikslų galerijoje (apžiūrėjo 25 tūkst. lankytojų) ir apie 6 tūkst. žiūrovų pritraukusi jos paskaita (Marinai net prireikė medikų pagalbos, ji negalėjo patikėti, kad susirinko tiek žmonių), šimtmetį mininčio Lietuvos banko Kauno rūmuose atidaryta Yoko Ono instaliacija „Ex it“, kurioje – 100 karstų (sulaukė 45 tūkst. lankytojų), menininko Williamo Kentridge paroda „Tai, ko nepamename“.
Didžiųjų meno žvaigždžių – M.Abramovič, Y.Ono, W.Kentridge'o ir Roberto Wilsono – pritraukimas atsiėjo apie milijoną eurų.
Kaune šiemet minėtos ir Kalantinės, primenančios apie prieš 50 metų Laisvės alėjoje susideginusį 19-metį Romą Kalantą, visam laikui pakeitusi miesto ir šalies istoriją.
Po šio įvykio prasidėjo masinis pasipriešinimas, po kurio atgimusi ilgai slopinta laisvės dvasia tapo istorinio lūžio tašku.
Kalantinės Kaune minėtos specialiai sukurtu spektakliu, konferencija, koncertais, roko opera, diskusijomis, susitikimais bei paroda. Joje eksponuotos net išlikusios sudegusių R.Kalantos drabužių atraižos. Pačiam R.Kalantai suteiktas Kauno garbės piliečio vardas.
Daug dėmesio sulaukė ir į „Kaunas 2022“ programą įtrauktas, penkias dienas vykęs europinio lygio šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“ (ekskursijos, konkursai, parodos, koncertai, vakarėliai), kuris, neabejotina, virs kasmete tradicija.
Visi, išėję į miestą, tapo festivalio dalyviais, renginiai vyko unikaliose ir atvirose miesto erdvėse (pvz., buvusiame uždarytame Kauno taksi parke skambėjo elektroninė muzika, papuošta audiovizualinėmis instaliacijomis), o vakare visi susiburdavo vienoje šokių erdvėje.
Juokauta, kad pusė Vilniaus į Kauną tuo metu suvažiavo.
„Kaunas atsirado tuose žemėlapiuose, kuriuose prieš tai nebuvo. Ir tą dalyką mes galbūt suprasime po 10, po 30 metų ar po šimto“, – Europos kultūros sostinės metus reziumavo „Kaunas 2022“ komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Mindaugas Reinikis.
Ledo rūmai parodė savo tikrąjį veidą
Sausio pabaigoje paskelbta apie tai, kad uždaromas didžiausias COVID-19 vakcinavimo centras šalyje, veikęs naujai pastatytuose, bet taip oficialiai dėl pandemijos ir nepradėjusiuose veikti Kauno ledo rūmuose.
Kauno miesto poliklinikos specialistai per metus vakcinavimo centre suleido beveik pusę milijono vakcinos dozių – paskiepyta daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų.
Uždarius vakcinavimo centrą, jau kovą žiemos sporto arena ėmė veikti pagal savo paskirtį – pagaliau perėjo į tikrųjų šeimininkų – sportininkų bei pramogautojų ant ledo, rankas.
Kovo 11-osios gatvėje veikiantys rūmai yra daugiafunkcis žiemos sporto kompleksas, kuriame telpa apie 800 žiūrovų, įrengtos dvi ledo aikštės. Ledo rituliui yra pritaikytos erdvios rūbinės ir specialios sportininkų aprangų džiovyklos.
Jose gali vykti akmenslydžio, ledo ritulio, dailiojo ar greitojo čiuožimo treniruotės bei rungtynės, nacionaliniai ir tarptautiniai turnyrai. Ledo mėgėjams taip pat suteikiama galimybė išsinuomoti visą aikštę.
Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė atidarymo dieną vylėsi, kada įkurti ledo rūmuose olimpinę žiemos sporto šakų sporto mokyklą, į kurią patektų ne visi norintys – tik tie, kurie ruošiasi Europos ar pasaulio čempionatams, olimpinėms žaidynėms.
Viešą Kauno ledo rūmų (tituluojama geriausia ledo arena Lietuvoje) nuomos konkursą laimėjo bendrovė „Kauno arena“, kuri iki tol valdė ir tebevaldo ir Nemuno saloje įsikūrusią „Žalgirio“ areną.
„Žalgirio“ organizacija veiklą vykdys mažiausiai iki 2023 metų birželio, kol koncesijos būdu bus paskirtas pastato valdytojas.
Kas mėnesį „Kauno arena“ savivaldybei moka po 1111 eurų nuomą. Paskaičiuota, kad per 1,5 metų bendrovė patirs apie 0,5 mln. eurų nuostolį.
Atidarytas naujas tiltas
Kovo mėnesį paleistas transporto eismas naujuoju, 300 metrų besitęsiančiu tiltu per Nerį greitkelyje. Viliamasi, kad tai intensyviausioje Lietuvoje eismo arterijoje leis sutaupyti ne tik milijonus valandų, praleidžiamų spūstyse, bet ir daug nervų ląstelių.
Nemenkų iššūkių (pirma, tiltas yra saugomoje „Natura 2000“ teritorijoje, antra, pavasarį kyla potvyniai) kupinos statybos (projekto vertė – 32,34 mln. eurų) šalia dviejų senesnių A.Meškinio tiltų prasidėjo 2020 metais. Daugiausiai vienu metu jose plušėjo net 150 žmonių.
Šio tilto statybos pareikalavo ir žmogaus gyvybės. 2021 metų sausio pabaigoje statybvietėje žuvo 1972 metais gimęs darbininkas – griuvus tilto konstrukcijos pastoliams, ant jo užkrito plokštė. Dar trys žmonės buvo sužeisti. Tilto statybas vykdančios įmonės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius tuomet patikino, kad tai – juodžiausia diena įmonės istorijoje.
Atidarytas naujasis tiltas bus skirtas vietiniam susisiekimui – tiems, kurie vyksta nuo Vilniaus pusės į gyvenamąsias teritorijas, logistikos centrus, komercinius objektus, o šiuo metu pradėtas rekonstruoti vidurinysis A.Meškinio tiltas tarnaus tranzitiniam transportui. Srautai bus atskirti.
Vidurinįjį tiltą, taip pat viaduką per Jonavos gatvę ir tilto prieigas planuojama sutvarkyti iki 2024 metų pabaigos. Kol bus rekonstruojamas vidurinysis tiltas, naujai pastatytasis atliks remontuojamo tilto funkciją.
Baigus vidurinio tilto rekonstrukciją, bus skelbiamas konkursas dėl kraštinio tilto, kur eismas juda Vilniaus link, tvarkymo darbų. Baigus tvarkyti abu senuosius A.Meškinio tiltus, būtų tvarkoma, ją išplečiant, visa greitkelio atkarpa nuo Biruliškių iki Jonavos gatvės.
Skaičiuojama, kad per magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožą nuo Biruliškių sankryžos iki „Via Baltica“, į kurią patenka ir A.Meškinio tiltai, eismo intensyvumas siekia iki 78 tūkst. automobilių per parą.
Kelią Vilnius–Kaunas numatyta sutvarkyti iki 2027 metų.
Taip pat šiemet kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, netoliese, pabaigtas ir kitas projektas (vertė – 17,5 mln. eurų) – rekonstruota Giraitės sankryža. Šioje vietoje per parą pravažiuoja apie 40 tūkst. transporto priemonių. Anksčiau dalis jų turėjo apsisukti magistralėje.
Taigi rekonstrukcijos darbais buvo panaikinta viena pavojingiausių vieno lygio sankryžų valstybinės reikšmes kelių tinkle – dėl buvusio pavojingo apsisukimo per pastarąjį dešimtmetį įvyko per 80 techninių eismo įvykių ir 9 įskaitiniai, kurių metu 2 žmonės žuvo ir 11 buvo sužeista.
Eismas per naujai įrengtą infrastruktūrą paleistas birželio 7 dienos rytą.
