Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 15d. 22:58

9 kandidatai į prezidentus atsakė, ką ir kaip keistų santykiuose su Rusija

Kandidatų į Respublikos Prezidentus debatai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Kandidatų į Respublikos Prezidentus debatai

Lietuvos prezidento rinkimuose dalyvaujančių kandidatų pozicijos santykių su Rusija klausimu išsiskyrė – kas siūlė palaikyti pragmatinius ryšius, kas gerinti santykius ar nepalaikyti jų tokių „agresyvių“, „aštrių“, kokius esą palaikė antrąją kadenciją prezidentaujanti Dalia Grybauskaitė. Buvo kas siūlė nesitraukti nuo užbrėžtų raudonų linijų ir laukti pokyčių Rusijos pusėj, teigė, kad nuo Rusijos priklauso kova su terorizmu.

Pirmuosius nacionalinius kandidatų į prezidentus debatus pirmadienį transliavo Lietuvos radijas ir televizija, moderavo žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Debatų tema – užsienio politika, o žemiau – pretendentų atsakymai į klausimą, ką ir kaip reikėtų keisti santykiuose su Rusija.

Vytenis Andriukaitis

„Neabejotinai Rusija yra pažeidusi tarptautinę teisę aneksuodama Krymą ir neabejotinai prisidėdama prie įtampos ir karinio konflikto Donbase, Luhanske. Akivaizdu, kad Europos Sąjungos vieninga pozicija, pritaikant selektyvias, konkrečias ir nukreiptas sankcijas Rusijos administracijai, toms karinėms struktūroms ir tiems veikėjams, kurie prisidėjo prie šių intervencijų, neabejotinai, ta politika turi būti toliau tęsiama, laikantis ir vykdant, ir stebint Minsko susitarimo protokolo įgyvendinimo veiksmus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytenis Andriukaitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytenis Andriukaitis

Bet Rusija yra taip pat tarptautinė stipri valstybė, nuo kurios priklauso labai daug pasaulinių dalykų – tiek Paryžiaus klimato kaitos susitarimai, įgyvendinimai, tiek Irano susitarimas, tiek taip pat kova su terorizmu arba konflikto Sirijoje sprendimas. Neabejotinai, kad su Rusija taip pat tenka spręsti sudėtingus dvišalius santykius. Mes turime daug neišspręstų dalykų ir taip pat turime suprasti, kad esame kaimynai ir turime daug kaimynystės problemų. Ar tai bus Karaliaučiaus srityje reikalai, susiję su kultūros mainais, prekyba, žmonių sveikata ir taip toliau.

Mes turime atrasti tuos pragmatiškus ryšius, kuriuos turime dvišaliu būdu spręsti.

Mes turime atrasti tuos pragmatiškus ryšius, kuriuos turime dvišaliu būdu spręsti. Taip pat ir Europos Sąjungos kontekste turime palaikyti tą taip vadinamąjį nukreiptąjį dialogą, kur reikia pasiekti stiprių diplomatinių pergalių fronte, išsprendžiant tuos konfliktus, nuo kurių kenčia visi. Reikia pasakyti, kad sankcijų pritaikymas, jis yra labai sunkus žmonėms, paprastiems žmonėms ir Lietuvoj, ir Europos Sąjungoj, ir pačioj Rusijoj.“

Naglis Puteikis

„Mums pavyzdys geriausias būtų, pats šviežiausias, tai yra Estijos prezidentės, kuris surado diplomatinę progą pasimatyti su Rusijos prezidentu. Tai daro labai subtiliai, daro labai mandagiai, ir to trūko pastarąjį dešimtmetį Lietuvos užsienio politikoj, konkrečiai dabartinės prezidentės D.Grybauskaitės. Aš manau, kad jos labai aštri retorika iš tikrųjų pažeidė Lietuvos interesus, sutrukdė Lietuvai išspręsti kai kuriuos techninius klausimus, kurie susiję ir su Lietuvos gyventojų gerove.

Mums pavyzdys geriausias būtų, pats šviežiausias, tai yra Estijos prezidentės.

Aš manau, kad būtina atnaujinti komisijos darbą, kad būtų normalūs techniniai klausimai sprendžiami tarp ministerijų. Noriu atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, nei Amerikos prezidentas, nei Rusijos prezidentas, nei Turkijos prezidentas, nei Saudo Arabijos vadovai, kai tarpusavyje buvo įvairių lėktuvų numušimo, žurnalistų nužudymų, niekada neperėjo į tokią asmeninę, įžeidžiančią retoriką, kokią taikė mūsų dabartinė prezidentė. Šitą reikia keisti ir sekti Estijos prezidentės pavyzdžiu.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Naglis Puteikis ir Edmundas Jakilaitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Naglis Puteikis ir Edmundas Jakilaitis

Saulius Skvernelis

„Santykių turėjimas vien dėl to, kad turėti santykius – tikrai prasmės nėra su valstybe, kuri grubiai pažeidus tarptautinę teisę, valstybių suverenitetą, nesilaiko pagrindinio principo, kuris garantavo šiame regione sienų neliečiamumo principą. Dėl to mes turime tvirtai palaikyti bendrą Europos Sąjungos poziciją. Ir sankcijos, jos pirmiausia yra skirtos režimui. Gal ne tiek žmonėms. Tikrai nenorėčiau sutikti su Vyteniu, kuris kalba apie sankcijų poveikį mūsų žmonėms ir Rusijos žmonėms.

Labai svarbu, kad būtų ginamas mūsų interesas. Ir čia mes turime rodyti savo stuburą ir savo interesą. Paminėta jau buvo Karaliaučiaus sritis. Taip, tai yra mums ypatingai svarbus regionas. Yra lietuvių bendruomenė, kuri šiandien praktiškai yra nykstanti, nes yra stipriai įtakojama Kremliaus režimo. Ir turime mes stiprinti, ir savo interesą ginti. Lietuvių kalba, kultūros paveldo išsaugojimas.

Techniškai reikės bendradarbiauti, bet ne aukščiausiu politiniu lygmeniu.

Na, paminėti, kad Rusija yra bendrai kovoje su terorizmu – tai yra visiškas nesusipratimas, manau. Ir tikrai nereikėtų tą žiūrėti. Taip, bendradarbiauti pragmatiškai reikia – ta pati BRELL'o problema, mūsų sinchronizacija elektros tinklų. Techniškai reikės bendradarbiauti, bet ne aukščiausiu politiniu lygmeniu.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

Ingrida Šimonytė

„Nežinau, kodėl apskritai keliamas klausimas, ką reikia keisti santykiuose su Rusija. Užduokim klausimą, ar reikia keisti, todėl, kad tie klausimai, kurie šiandien yra sprendžiami techniniu lygiu, specialistų lygiu, turbūt ir toliau gali būti tokiu lygiu sprendžiami. Klausimas, ar turėtų keistis santykiai aukščiausiu lygiu.

Niekas nepasikeitė. Krymas yra okupuotas, Rusija tebeneigia pažeidusi tarptautinius susitarimus ir tarptautinę teisę, ir nepanašu, kad ketintų savo elgesį kažkaip keisti. Ir priešingai. Niekas taip nekenkia Rusijos žmonėms kaip pačios Rusijos sprendimai įvesti įvairiausias sankcijas savo žmonėms, ir savo žmones bausti už tai, kad šalis, šalies vadovybė tiksliau sakant, nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų.

Kažkokie santykių pokyčiai čia jau reikštų tam tikrą sutartį su sąžine.

Aš manau, kad kažkokie santykių pokyčiai čia jau reikštų tam tikrą sutartį su sąžine. Manau, ką reikėtų daryti, reikia ruoštis kalbėtis su ateities Rusija.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

Arvydas Juozaitis

„Žinoma, Rusija yra Rytų drakonas, kaip įsivaizdavo Europa ir iš dalies mes tai patyrėm daugiau negu Europa, žymiai griežčiau ir kruviniau. Todėl dabar su Rusija bendravimas yra ne mūsų vienų, o tai yra Europos ir NATO struktūroje. Ir tai tęsis. Ar tai nesikeis, priklausys nuo Rusijos. Ir pagaliau Estijos prezidentės K.Kaljulaid pavyzdys rodo, kad vis dėlto stagnacijos nėra.

Su Rusija bendravimas yra ne mūsų vienų, o tai yra Europos ir NATO struktūroje.

Apskritai niekur nėra stagnacijos, viskas juda. Rusijai į pagalbą ateina Kinija, galų gale. Bet turim žinoti, kad Rusija neturi niekad grynai ekonominio intereso. Visa, kas dabar įdomu V.Putinui pasaulyje, yra politiniai ir geopolitiniai interesai. Prezidentės K.Kaljulaid vizitas taip pat yra politinis – ekonominių nieko neturi. Nebūkime naivūs, jis yra suderintas ir su mūsų prezidente pasitarta. O NATO struktūros ir Vašingtone tai, žinoma, žinoma.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Arvydas Juozaitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Arvydas Juozaitis

Valentinas Mazuronis

„Aš tikrai nesutikčiau su tuo, ką pasakė Ingrida Šimonytė, kad niekas nesikeičia, kad mes būkim įsikandę tos pozicijos tvirtai ir mes būsim teisūs. Tai labai toks sijonėlis geras. Bet jis... Tai yra nesupratimas visiškai procesų, kuris šiandien vyksta.

Turim turėt, laikyt vieningą politiką su Europos Sąjunga.

Šiandien požiūris į Rusiją Europos Sąjungoje ir kitose valstybėse keičiasi. Ir mes tą turim suvokti, matyti ir elgtis adekvačiai, atitinkamai. Pirmas dalykas, mes turim turėt, laikyt vieningą politiką su Europos Sąjunga. Mes turim laikytis ir neatsisakyt savo vertybių, nes iš tiesų šiandieninė V.Putino administracija stiprina rusiškos imperijos ambicijas. Ir kad taip būtų kalbama ne tik apie Ukrainą, bet ir apie Baltijos valstybes, šiandie Rusijoje iki šiol dar to nebuvo. Tą mes turim suprast.

Kita vertus, jeigu mes esam drąsi tauta, mes turim nebijot ir nebėgt nuo kalbėjimosi, savo pozicijos sakymo, gynimo, tame tarpe su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, su Amerikos prezidentu ir su visais pasaulio galingaisiais.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Valentinas Mazuronis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Valentinas Mazuronis

Valdemaras Tomaševskis

„Visų pirma, mes turim gerinti santykius su Rusija. Žiūrint į ateitį mums be galo svarbu. Jeigu kalbant apie Europos Sąjungą, čia buvo pasakyta, kad turim laikytis vienodos politikos, tai nėra tos vienodos politikos. Vokietija sėkmingai prekiauja, tęsia dujotiekius su Rusija ir tam netrukdo kažkokie politiniai buvę įvykiai. Nebūkim čia naivūs.

Mes turim gerinti santykius su Rusija.

Kitas momentas, Rusija – krikščioniškos civilizacijos šalis. Dauguma krikščionys gyvena Rusijoje. Šiandien, kada stiprėja islamizacija visoje Europoj, tai ateis didesnė grėsmė, tai mes neturim taip lengvai šitų santykių neplėst.

Kitas klausimas irgi be galo svarbus, kad auga galia Kinijos. Ir šiandien jau pastebėjo kai kurie politikai ir politologai, kad gal ne ta linkme mes nuėjom. Mes neturim taikyt dvigubų standartų. Iš kur tas atėjo Krymas? Jis prasidėjo nuo Kosovo. Aš asmeniškai buvau prieš Kosovo atsiradimą naujos albanų valstybės, bet, deja, Vakarai šitą sprendimą priėmė ir atidarė tam tikrą Kinijos dėžę.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Valdemaras Tomaševskis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Valdemaras Tomaševskis

Mindaugas Puidokas

„Lietuva negali pakeisti savo geografijos. Rusija šiai dienai yra didžiausias eksporto ir importo partneris Lietuvai. Akivaizdu, kad ta užsienio politika, kurią turėjome, agresyviausia politika Rusijos atžvilgiu, jinai nėra mūsų žmonių ir valstybės interesuose. Lietuvai pilnai užtektų palaikyti savo strateginius partnerius Jungtines Amerikos Valstijas, palaikyti bendrą Europos Sąjungos šalių nuomonę ir tokiu būdu tikrai būtų rastas balansas ir teisingas sprendimas.

Politika, kurią turėjome, agresyviausia politika Rusijos atžvilgiu, jinai nėra mūsų žmonių ir valstybės interesuose.

Kalbant apie santykius su Rusija negalima nekalbėti apie santykius su Baltarusija, dėl to, kad jeigu mes toliau stengsimės vadovautis izoliacionizmu, kalbant apie šią šalį, mes galim turėti dar vieną Rusiją savo pašonėje. Lietuvos tikslas yra ieškoti sprendimų, tą įvardino ir kitos Europos valstybės ir neseniai mūsų šalyje lankęsis Lenkijos premjeras. Aš manau, tai yra kelias, kada mes bendraujam, kada ieškome bendrų sprendimų. Jeigu jų nepavyksta pasiekti, deja, tokia yra diplomatų, užsienio politikos ekspertų duona.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Puidokas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Puidokas

Gitanas Nausėda

„Būtų sudėtinga kalbėti apie vertybes ir nematyti to, kas įvyko 2014 metais Ukrainoje. Krymo aneksija, Rytų Ukrainos įšaldytas konfliktas neleidžia šiandien atviromis akimis žiūrėti į Rusiją, pasitikėti ja, nes tai toli gražu ne vienetiniai atvejai. Pastaruoju metu mes matome ir daugiau ekspansijos išraiškų, apraiškų, kurios yra pastebimos kituose karštuosiuose regiono taškuose.

Rusija turi daryti savo ėjimą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Kaip aš sakau, Rusija savo ėjimą padarė, Vakarų bendruomenė atsakė tam tikromis sankcijomis ir dabar, norint pakelti santykius į naują lygį, Rusija turi daryti savo ėjimą – nė vienas šachmatininkas negali dviejų ėjimų iš eilės padaryti. Štai kodėl aš manau, kad Lietuva turi laikytis nuoseklios pozicijos, atstovauti savo poziciją kitose institucijose, pirmiausia, Europos Sąjungoje, ir įtikinti žmones ir politikus, kad šitokia pozicija yra reikalinga, nes yra nuosekli.

Kultūriniai, ekonominiai mainai, kas savaime yra suprantama, šiuo metu vyksta, turi būti puoselėjami toliau, bet vėlgi su tam tikromis išlygomis.“

Sovietinė-antisovietinė politinė skirtis, kaip rašoma monografijoje „Ar galime prognozuoti Seimo rinkimus?“, yra viena iš tų, kuri Lietuvoje poliarizuoja rinkėjus.

Rusijos federacija yra laikoma Sovietų Sąjungos teisių tęsėja.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12-ąją.

Visas naujienas apie rinkimus bei kandidatus galite rasti 15min „Rinkimų centre“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

16:44
03:16
03:00

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min