„Kai kurie Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai specialiai trukdo apsvarstyti pateiktas pataisas. Vis dėlto manau, kad socialinio modelio projektą pavyks patvirtinti pavasario sesijoje“, – teigė jis. Apie visa tai – pokalbis su premjeru Algirdu Butkevičiumi.
– Pernai, pristatydamas vyriausybės veiklos ataskaitą, ministrų kabineto darbą įvertinote šešetu. Kiek parašytumėte šiemet?
– Nežinau, kaip man išsprūdo įvertinimas šešetu. Gal per daug pasikuklinau. Sako, kad kuklumas puošia. Jei socialinis modelis bus priimtas, vyriausybės darbą vertinčiau devynetu. Jei nebus priimtas – aštuonetu
– Ekonomistai neišsako daug kritikos dabar Seime svarstomam socialinio modelio projektui, tačiau kai kurios Darbo kodekso pataisos yra populistinės. Pavyzdžiui, atleidžiant darbuotoją darbdavio valia jam turės būti išmokėta 12 mėnesių kompensacija. Akivaizdu, kad tokios pataisos neveiks. Kaip tai vertinate?
– Čia yra dvi problemos. Yra pasakyta, kad kompensaciją už vieną mėnesį sumoka darbdavys, o kita dalis mokama iš draudimo fondo, į kurį moka darbdaviai. Ši pataisa buvo priimta pateikus informaciją, kad darbdaviai į tą fondą turės perversti 0,3 procento viso darbo užmokesčio fondo. Šiandien finansų ministras man pateikė informaciją, kad darbdaviai turės mokėti 0,91 procento.
– Tai reiškia, kad nuo kitų metų darbdavio įmokos „Sodrai“ mažėtų beveik 1 procentu, tačiau tuo pačiu didėtų įmoka į fondą? Niekas nesikeičia, mokesčiai nemažėja?
– Šiuo klausimu turėjome labai karštą diskusiją frakcijoje.
– Panašu, kad skraidė kėdės, kai ginčijotės su Algirdu Sysu?
– Kėdės neskraidė, bet ginčų būta. Sutarėme, kad ši pataisa bus dar kartą peržiūrėta. Pasitarime priekaištauta, kad nebuvo pateikta informacija. Tačiau kokia informacija galėjo būti pateikta, jei pataisa Seime buvo priimta spontaniškai? Reikėjo stabdyti pataisos priėmimą, paprašyti finansų ministro informacijos ir tik tada priimti sprendimus. Manau, buvo vadovautasi emocijomis. Tikiuosi, kad sveikas protas nugalės ir minėta pataisa bus svarstoma dar kartą.
– Kuo jūs pats aiškinate balsavimą už tokias pataisas? Esate partijos pirmininkas, valdančiosios koalicijos lyderis, bet nepaisant to, ką siūlote, Seimas balsuoja kitaip. Be to, jums nepavyksta įtikinti ir saviškių, o tai rodo viešoje erdvėje skindanti informacija apie audringus jūsų frakcijos posėdžius.
– Nenorėčiau sutikti. Kai aš kalbu, kai dalyvauju, viskas – labai gerai. Būna šiek tiek kitaip, kai nedalyvauju. Iš tiesų didelės audros tame frakcijos posėdyje nebuvo, dalis pateiktos informacijos neatitinka tikrovės. Sutarta, kad pataisa bus peržiūrėta, o dėl kitų Darbo kodekso pataisų svarstymas vyksta taip, kaip vyriausybė ir norėtų.
– Sakote, kad įmokos į papildomą draudimo fondą bus ne didesnės nei 0,3 procento ir galų gale darbdavio įmokos į socialinio draudimo fondą mažės 0,7 procento?
– Aritmetiškai skaičiuojant – taip. Aš laikiausi pozicijos, kad to papildomo draudimo fondo nebūtų ir išeitines 2 ar 3 mėnesių kompensacijas išmokėtų darbdavys. Lyginant su praėjusiais metais, yra sukurta nemažai naujų darbo vietų, tad mes turime matyti tą dinamiką. 2015 metais investicijos į kapitalą taip pat buvo pačios didžiausios per pastaruosius 10 metų, kas pareikalaus dar daugiau naujų darbo vietų. Kita vertus, reikia žiūrėti ir į kitų šalių, jau įgyvendinusių socialinį modelį, patirtį. Juk negalime būti kažkokie atsilikėliai.
– Socialinis modelis nėra vien Darbo kodeksas, kuris dar nėra visas apsvarstytas ir priimtas – laukia daugybė pataisų ir diskusijų. Socialinio modelio projekte numatytas ir užimtumo skatinimas, ir visa socialinio draudimo reforma. Manote, kad visą socialinį modelį įmanoma priimti pavasario sesijos metu?
– Turime tokį tikslą. Didžiausia problema yra Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete. Nenoriu minėti pavyzdžių, tačiau yra komiteto narių, kurie specialiai trukdo greičiau apsvarstyti pateiktas pataisas.
– Turite omenyje Algirdą Sysą?
– Yra dar aktyvesnių.
– Rimantas Dagys, Mečislovas Zasčiurinskas?
– Atspėjote, bet visgi nenorėčiau minėti pavardžių. Jei nebūtų taip anksti prasidėjusi rinkiminė kampanija, svarstymas komitetuose būtų daug spartesnis, būtų mažiau diskusijų ir trukdžių.
– Ekonomistų ir verslininkų vertinimu, šios kadencijos vyriausybei pavyko pasiekti gana nemažai numatytų tikslų, tačiau daug darbų taip ir liko nenuveikta. Pavyzdžiui, dėl mokesčių sistemos tobulinimo ir verslo sąlygų gerinimo, „Sodros“ įmokų „lubų“ įvedimo. Darbo grupių buvo prikurta daug, tačiau realios iš jų mažoka?
– Taip nemanau. Darbo grupės buvo kuriamos, kad nereikėtų samdyti ekspertų iš šalies ir jiems mokėti milijonų. Reikia remtis savų darbuotojų kompetencija, o jei jie neturi kompetencijos, privalo būti pakeisti.
– Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pasisamdžiusi ekspertus iš šalies ir sumokėjusi milijonus, gavo labai kokybišką produktą – socialinio modelio projektą. Vargu ar valstybės tarnautojai galėjo sukurti kažką panašaus?
– Taip. Yra projektų, kuriems privalome samdytis ekspertus, norime to ar ne. O kalbant apie mokesčių reformą, jau anksčiau esame pasakę, kad mokesčių sistemoje revoliucijos nedarysime. Sakėme, kad didinsime neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) tiems, kas uždirba iki 3250 litų (942 eurų), už kiekvieną vaiką neapmokestinamas pajamų dydis dabar yra 120 eurų, didinome minimalią mėnesinę algą.
Taip pat apmokestinome indėlius, laikomus komerciniuose bankuose ir vertybinius popierius, jei pajamos iš kapitalo per metus litais siekia 10 tūkstančių ir daugiau. Kitokių mokesčių pakeitimų nesiūlėme. Kita vertus, būtų buvusi kvailystė, jei esant tokiai geopolitinei situacijai, kai Lietuvai buvo prognozuojamas didžiulis BVP kritimas, būtume ėmę keisti mokesčių sistemą.
– Jūsų manymu, tai, kas padaryta, yra optimalu, nieko daugiau keisti nereikėtų? Tačiau esminė problema liko neišspręsta. Lietuvoje darbo užmokestis yra apmokestintas didžiausiais mokesčiais Europos Sąjungoje, o jūs siūlote tik nuo kitų metų mažinti po 1 procentėlį 12 metų?
– Nuo kitų metų siūlome NPD pirmiausia didinti tiems, kurių atlyginimai yra santykinai mažesni. Tuo keliu ir eisime. O išsakyti priekaištai dėl „Sodros“ lubų nėra teisingi, nes tai numatyta socialiniame modelyje. Tikiuosi, kad Seimas tai patvirtins. Gali būti diskutuojama, nuo kokio atlyginimo dydžio įvesti vadinamąsias lubas, tačiau patį principą reikia patvirtinti.
– Tačiau jei socialinio draudimo sistemą vis dar iš įpročio vadiname draudimu, ar nebūtų sąžininga, kad įmokų lubos būtų lygios išmokų luboms? Ar tai nebūtų teisingiausiais sprendimas mokesčių mokėtojų atžvilgiu?
– Teisingumo principas iš tiesų to reikalauja. Tačiau įvertinkime ir tai, kad visa Europa sensta. Vis dėlto manau, kad kada nors ateis laikas, kai bus taip, kaip jūs sakote.
– Premjere, kalbėjote apie anksti prasidėjusią rinkimų kampaniją. Vėl kilo triukšmas dėl jūsų šeimos narių veiklos, dabar kalbama apie abejonių sukėlusį jūsų dukters verslą Birštone. Į detales nesigilinsime, bet tuo metu, kai užimate vyriausybės vadovo pareigas o jūsų dukra pradeda verslą, ji turbūt turėtų laikytis kuo toliau savivaldybės nuomojamų patalpų ir nebūtų jokio triukšmo. Ką manote?
– Manau, kad šiuo atveju triukšmas padarytas iš nieko, nes vyksta rinkiminė kampanija. Jei dvi jaunos moterys nutarė kurorte kurti maitinimo verslą, kas čia blogo? Jos persinuomavo dalį patalpų iš privataus asmens. Mano dukra buvo apkaltinta, kad pasielgė neteisėtai, nors tas privatus asmuo prie iš savivaldybės išsinuomotų patalpų pastatė nedidelį priestatėlį, kurį ir išnuomojo mano dukrai. Aš džiaugiuosi, kad ji imasi iniciatyvos ir kažką daro.
– Kaip yra iš tiesų, žino jūsų dukra, savivaldybė ir jūs pats. Kad ir kaip ten būtų, Birštono merė yra Socialdemokratų partijos narė, patalpos – savivaldybės, jas nuomoja įmonė, kurios viena akcininkių – premjero dukra. Visi tai gali interpretuoti kaip tik nori. Dėl to ir klausiu – ar neverta tokiais atvejais jūsų dukrai laikytis nuo viešojo sektoriaus kaip įmanoma toliau?
– O ką dukrai daryti? Eiti į valstybės tarnybą? Asmuo, kuris pernuomojo patalpas, atsiprašė už susidariusią situaciją, kurioje skamba premjero ir jo dukros pavardė. Ji tikrai jokio nusižengimo nepadarė. Gerai, kad po tokių situacijų vaikai nepasako, kad išvažiuoja į Londoną dirbti, nes ten galės ramiai panaudoti universitete įgytas žinias. Dar kartą kartoju – ji niekam nenusižengė, tačiau dėl susidariusios situacijos labai skaudžiai sielojasi.
