Apie tai penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė ir Vilniaus universiteto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. Aurelija Žvirblienė.
Konferenciją žiūrėkite čia:
A.Veryga tikino, kad Pasaulio sveikatos organizacija kol kas nerekomenduoja naudoti jokių imuniteto pasų, nes neaišku, ar imunitetas COVID-19 tikrai susiformuoja liga prasirgus.
Klausiamas, kokias prognozes Lietuva turi rudeniui, ministras tikino, kad kol kas to prognozuoti neįmanoma. „Kas yra aišku, tai planuoti sveikatos išteklius, būti pasirengus ir būti parengus sveikatos sistemą“, – sakė jis.
Pasak ministro, jei rudenį plitimas bus intensyvus, tai niekas nieko geresnio nei karantinas, kol nėra vaistų ir vakcinos, nėra sugalvoję.
Klausiamas, ar išradus vakciną, Lietuvoje ja skiepytis būtų privaloma, ministras tikino, kad niekada vakcinacija Lietuvoje nebuvo ir nebus privaloma.
„Tikrai niekas žmonių skiepytis nevers, nes manau, kad turėsime daugiau nei pakankamai, kurie lauks skiepijimo“, – teigė A.Veryga.
Nori peržiūrėti tyrimų tvarką
Ministras tikino, kad dabar norima peržiūrėti visą tyrimų dėl koronaviruso sistemą, nes šiuo metu esą nepagrįstai norintys išsitirti užima linijas ir galimybės išsitirti netenka tie, kam tyrimas būtinas.
„Norime iš principo peržiūrėti testavimo strategiją ir sistemą, nes panašu, kad raginimai neskubėti, nesitirti tiems, kam nereikia, nelabai veikia. (...) Kitą savaitę mes turėtume būti parengę ir paskelbsime bendresnę strategiją kaip iš principo ateityje mes planuojame testuoti visuomenę. Logika bus kitokia. Ne testuoti visą kolektyvą, o paimti iš kolektyvo du tris žmones, žinant, kaip greitai liga plinta, jei ten atsiranda užsikrėtęs žmogus“, – teigė A.Veryga ir piktinosi, kad lietuviai žodį „rekomendacija“ kažkodėl suvokia kaip prievolę.
Keisti ministras nutarė ir rekomendaciją vyresnio amžiaus žmonėms vengti socialinių kontaktų ir likti namuose. Esą pati rekomendacija liks, tačiau reikia vengti kurti atmosferą, kai jie atstumiami.
Kaip keisis rekomendacija, ministras dar nežino, tačiau sako, kad bus ieškoma žodžių, kurie nebūtų suprantami kaip prievolė vyresnio amžiaus žmones diskriminuoti.
Virusas traukiasi iš Europos
G.Megelinskienė tikino, kad 29 Europos šalyse yra stebima ligos mažėjimo tendencija, vertinant sergamumą 14 dienų laikotarpiu.
ES mastu ligos pikas buvo pasiektas balandžio 9 dieną. Apie 35 proc. COVID-19 susirgusių žmonių gydyti ligoninėse. 9 proc. iš jų buvo reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija ar kitos kvėpavimą palaikančios priemonės, 21 proc. ligonių mirė.
Naujų atvejų daugiausia Vilniaus apskrityje
Lietuvoje ketvirtadienį naujas viruso atvejis nustatytas Kauno klinikinėje ligoninės darbuotojo šeimos nariui, o dar dešimt atvejų fiksuota Vilniaus apskrityje.
Užsikrėtė dar vienas bendrabučio Pergalės g. 15 gyventojui, kur jau iš viso fiksuoti šeši atvejai, taip pat susirgo dar trys Santaros klinikų darbuotojai, vienas naujas atvejis Vilniaus respublikinėje universitetinėje ligoninėje, vienas – „Rimi“ darbuotojas, vienas atvejis susijęs su Vilniaus miesto klinikine ligonine – užsikrėtė darbuotojo šeimos narys, o dar trys atvejai tiriami.
Penktadienį Santaros klinikose mirė dar viena COVID-19 auka. 71–80 metų amžiaus grupei priklausęs asmuo gydėsi Krūtinės chirurgijos skyriuje, turėjo ir gretutinių onkologinių ligų.
Santaros klinikose išvis jau registruota 16 atvejų – 5 asmenys dirbo Infekcinių ligų centre, vienas trečiame reanimacijos skyriuje, septyni atvejai galimai tarpusavyje susiję: du asmenys, dirbę antrame reanimacijos skyriuje ir penki Krūtinės chirurgijos skyriaus darbuotojai.
„Su šiais atvejais galimai susiję trijų pacientų susirgimai“, – teigė G.Megelinskienė.
Penktadienį pranešta apie dar du naujus atvejus Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Susirgo Vidaus ligų skyriaus gydytojas ir pacientas. Čia situacija išlieka prasta.
„Vienas atvejis ligoninėje buvo susijęs su Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriumi, susirgo vienas darbuotojas, tačiau atlikus analizę paaiškėjo, kad atvejis susijęs su Vidaus ligų skyriumi, nes kineziterapeutas turėjo kontaktą su skyriaus pacientais“, – aiškino G.Megelinskienė.
Užsikrėtė Nacionalinio vėžio instituto darbuotojas
Dar vienas asmuo, penktadienio duomenimis, užsikrėtė Nacionaliniame vėžio institute, instituto Išorinės spinduliuotės skyrius penktadienį buvo trumpam uždarytas, nors teigiama, kad darbuotojas su pacientais nedirbo, paskutinį kartą darbe buvo gegužės 19 dieną.
Šį atvejį NVSC sieja su Vilniaus miesto klinikine ligonine.
„Asmens artimas asmuo buvo išrašytas iš VMKL, šiam asmeniui nebuvo diagnozuota COVID-19 liga, jis buvo hospitalizuotas Vidaus ligų skyriuje. Vėliau po išrašymo slaugomas namuose ir mirė gegužės 15 dieną. Vyko laidotuvės Rokiškyje, kuriose dalyvavo apie 15 asmenų“, – aiškino sąsają NVSC atstovė.
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, darbuotojai, turėję artimą kontaktą su bendradarbiu, kuriam nustatytas COVID-19, priskirti didelės rizikos grupei. Jie saviizoliuojasi 7 dienas, per kurias jiems būtina stebėti savo sveikatos būklę. Nepasireiškus COVID-19 ligai būdingiems simptomams, jiems bus atliktas COVID-19 PGR testas. Jei rezultatas bus neigiamas, jie galės grįžti į darbą.
„Pacientams, kuriems paslaugas teikė I pamainos darbuotojai, kurioje ir dirbo COVID-19 teigiamas darbuotojas, spindulinis gydymas stabdomas 7 dienoms, ši pertrauka neturės įtakos spindulinės terapijos rezultatams. Pacientai privalo atlikti PGR testą 05.26 ir 05.28 d. Esant neigiamam atsakymui, pacientams gydymas bus tęsiamas.
Darbas Nacionaliniame vėžio institute vyksta įprastai ir toliau laikantis maksimalių saugumo reikalavimų“, – nurodo Nacionalinis vėžio institutas.
Per praėjusią parą Lietuvoje išvis patvirtinta 11 naujų koronaviruso atvejų, bendras nustatytų atvejų skaičius siekia 1604, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Tebeserga 424 užsikrėtusieji, 1111 asmenų pasveiko.
Dėl koronaviruso jau mirė 62 asmuo, dar aštuoni užsikrėtusieji mirė dėl kitų priežasčių.
Per ketvirtadienį ištirti 6039 ėminiai, bendras laboratorijose ištirtų ėminių skaičius siekia 259 tūkst. 43.
