„Pagrindinis pasitraukimo iš partijos motyvas yra tai, kad su kolegomis įsteigėme visuomeninį judėjimą „TAIP“. Šis judėjimas norėtų būti tas, kuris šiek tiek sukrės esamą politinę partijų sistemą ir vienys kūrėjus, norinčius ką nors padaryti čia, Lietuvoje. Vienys žinių ir gebėjimų turinčius žmones, kurių, deja, niekas nepakviečia susiburti į vieną vietą. Vadovaudamas judėjimui negaliu būti ir partijos narys. Todėl logiškas sprendimas yra pasitraukti“, – 15min.lt ketvirtadienį sakė A.Zuokas. Tai padaryti buvęs Vilniaus miesto meras ketina „artimiausiu metu“.
A.Zuokas taip pat teigė kol kas nenorįs įvardyti, su kuriais konkrečiai bendraminčiais įsteigė minėtą visuomeninį judėjimą, tačiau pabrėžė, kad artimiausiu metu visuomenei bus pateikta judėjimo programa, nuostatos ir principai.
Problema – politinių partijų uždarumas
Kalbėdamas apie pasitraukimą iš politinės partijos veiklos, A.Zuokas taip pat pabrėžė, kad dabar viena iš svarbiausių šalies politinio gyvenimo problemų – žmonių nusivylimas politinėmis partijomis ir politine sistema, kurį lemia pernelyg didelis partijų uždarumas.
Man tai kvepia demagogija. Juk pats A.Zuokas tiek metų vadovavo partijai ir pats darė tai, kad partinė sistema taptų tokia, kokia ji tapo. Būdamas kaltininkas dabar nusiplauna rankas ir bando atsistoti į šalį ir iš šalies sakyti: „Va, kokia partinė sistema bloga„Šiandienė politinių partijų sistema yra perdėm uždara. Partijos įklimpusios į tarpusavio santykių aiškinimąsi, savo status quo išlaikymą, o ne išgyvena dėl valstybės ir žmonių ateities. Mūsų visuomeninis judėjimas bus visiškai kitoks. Jis turės nubrėžti naujas Lietuvos politinės sistemos gaires, nes per 20 metų Lietuvos politinių partijų sistema nesustiprėjo ir šiandien iš esmės atsilieka nuo visuomenės lūkesčių bei iššūkių, prieš kuriuos stovi valstybė“, – teigė A.Zuokas.
Paklaustas, ar nemano, kad pokyčius politinėje sistemoje lengviau daryti iš vidaus, t. y. priklausant šiai sistemai, o ne stebint jos veiklą iš šono, A.Zuokas tvirtino, kad visuomeninis judėjimas „TAIP“ dalyvaus valstybės politiniame gyvenime. „Turiu gan ilgo vadovavimo partijai patirtį ir pažįstu politinę virtuvę iš vidaus. Žinau, kad pakeisti situaciją su žmonėmis, šiandien turinčiais tam tikrą statusą ir visą savo energiją skiriančiais tik tam, kad jį išsaugotų, sudėtinga. Tam tikra prasme politikoje tapau balta varna, nes visada norėjau, kad vyktų pokyčių, kad užimamas postas netaptų pagrindiniu tikslu apsisprendžiant, kaip balsuoti“, – tikino A.Zuokas.
Paklaustas, ar po savivaldos rinkimų, kuriuose greičiausiai kandidatuos į Vilniaus arba Kauno mero postą, įkurto naujo judėjimo veikla nesustos, politikas tvirtino esąs atsakingas žmogus ir nesinaudojąs kitais siekdamas tik asmeninių tikslų.
„Esu iš tų žmonių, kurie įrodė, kad kažką galiu, kai noriu, kažką galiu, kai aplink yra bendraminčių, kurie tiki tomis idėjomis, kurios yra svarbios. (...) Mes kalbame apie platesnius tikslus. Šiandien partijų elitas uždarė pokyčius valstybėje. Kažkas turi juos išlaisvinti. Tokia yra mano bei mano kolegų misija ir judėjimo „TAIP“ tikslai“, – sakė A.Zuokas.
Politologas: vertinu skeptiškai, tai demagogija
Savo ruožtu politologas V.Dumbliauskas šiuos A.Zuoko veiksmus vadina demagogija ir teigia manąs, kad visuomeninio judėjimo steigimas tėra ruošimasis kitąmet vyksiantiems savivaldos rinkimams.
„Man tai kvepia demagogija. Juk pats A.Zuokas tiek metų vadovavo partijai ir pats darė tai, kad partinė sistema taptų tokia, kokia ji tapo. Būdamas kaltininkas dabar nusiplauna rankas ir bando atsistoti į šalį ir iš šalies sakyti: „Va, kokia partinė sistema bloga“, – sakė docentas.
V.Dumbliausko įsitikinimu, šiais žingsniais A.Zuokas ieško būdų, kaip likti politikoje. „Jis – protingas žmogus, mato, kad Liberalų ir centro sąjunga praranda reitingus, kad šios partijos reitingai graudūs. Taigi tai tarsi bandymas išlipti iš skęstančio laivo. (...) Tai charizmatiška asmenybė. Moka patikti, yra protingas, labai gražiai šneka. Tai žmogus, turintis visus duomenis būti politiku“, – sakė politologas.
V.Dumbliausko nuomone, būti Seimo nariu A.Zuokui buvo nuobodu, nes jis – visuomet pirmauti norinti asmenybė. „Būti meru jam tinka, o Seimo nariu, t. y. vienu iš 141, nebelabai. Į jį niekas nekreipė dėmesio. Taigi tai normalus bandymas pakeisti suknelę. Kaip sakoma, „ta pati panelė, tik kita suknelė“. Bet tai yra jo teisė ir mes už tai negalime jo smerkti. Politikai daro viską, kad išliktų politikoje. Mes galime tik įvertinti tuos jų bandymus“, – įsitikinęs docentas.
Partijos lyderis pasitraukimą nujautė
Tuo tarpu Liberalų ir centro sąjungos vadovas Gintautas Babravičius 15min.lt pabrėžė kol kas jokių oficialių dokumentų su prašymu išbraukti A.Zuoką iš partijos narių sąrašų negavęs. Tačiau politikas taip pat tikino jau kiek anksčiau pastebėjęs tendenciją, leidusią spėti apie A.Zuoko pasitraukimą iš partijos. „Kai jis pasitraukė iš Seimo, kai pradėjo vystyti vieną ar kitą gražią pilietinę iniciatyvą. Taigi tik laiko klausimas, kada jis nuspręs pasitraukti. Su pačiu A.Zuoku šia tema dar nesu kalbėjęs“, – sakė G.Babravičius.
Paklaustas, kaip vertina tai, kad pats daug metų stovėjęs prie partijos vairo A.Zuokas dabar kaltina politinių partijų sistemą pernelyg dideliu uždarumu ir piliečių lūkesčių nepaisymu, G.Babravičius sakė galįs išsakyti dar daugiau taisytinų šalies politinės sistemos dalykų, tačiau esą jo pozicija, kaip tai galima daryti, visiškai skiriasi nuo A.Zuoko pozicijos.
„A.Zuoko nuomone, reikia išeiti iš sistemos, lietuvių kalba tai reiškia kariauti su sistema ir tokiais būdais tobulinti ar siekti rezultatų. Mano galva, tai pasiekti galima tik evoliucijos būdu. Tik didėjant kritinei masei protingų, atsakingų žmonių kiekvienoje iš partijų. Išeinantys iš sistemos veikia tame pačiame politiniame lauke, su tomis pačiomis politinėmis pretenzijomis, tik tiek, kad kitu drabužiu. Manau, nėra racionalus ir vaisingas būdas esą tobulinti politinę sistemą išėjus iš jos ir su ja po to kovojant. Tada atsiranda labai didelė grėsmė virsti populistu“, – sakė G.Babravičius.
