Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą byloje, kurioje kilo ginčas tarp advokato ir jo klientės, atsisakiusios mokėti už advokato teiktas teisines paslaugas. LAT siekia išsiaiškinti, ar fizinis asmuo, gaudamas teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų sutartį, gali būti pripažintas vartotoju, taip pat ar tokia sutartis patenka į Europos Sąjungos direktyvos dėl nesąžiningų sąlygų vartotojų sutartyse taikymo sritį.
Nagrinėjamoje byloje LAT nusprendė kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo byloje, kurioje į teismą kreipėsi advokatas ir prašė priteisti jam 15 000 Lt už fiziniam asmeniui suteiktas teisines paslaugas, suteiktas pagal teisinių paslaugų sutartį. Atsakovė – fizinis asmuo – pateikė priešieškinį ir šias teisinių paslaugų sutartis prašė pripažinti negaliojančiomis kaip sudarytas dėl apgaulės. Moters teigimu, ji iš advokato gavo pirminę teisinę pagalbą, kuri buvo nemokama, o advokato paslaugas bylose teismuose suprato kaip tos nemokamos teisinės pagalbos dalį.
Atsakovė taip pat nurodė, kad advokatas jai nepaaiškino, jog sudaromos teisinių paslaugų sutartys yra atlygintinės bet kuriuo atveju – ji manė, kad advokatui mokėti turės tik tuo atveju, jei bylos bus laimėtos, be to, advokatas jai garantavo, jog bylos, kuriose jis jai atstovaus, bus laimėtos, o jos buvo pralaimėtos.
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, nagrinėjant šią bylą kasacine tvarka, kilo teisės klausimas dėl advokato (profesionalo, įtraukto į praktikuojančių advokatų sąrašą) ir fizinio asmens sudarytos teisinių paslaugų sutarties priskyrimo vartotojo ir verslininko sudarytoms sutartims ir galimybės fiziniam asmeniui (advokato klientui) taikyti vartotojų teisių apsaugos garantijas.
Atsakovė nagrinėjamoje byloje prašo nacionalinio teismo ginti jos teises į nacionalinę teisę perkeltos vartotojų teisių apsaugos lygmeniu. Vartotojų teisių apsaugos garantijos yra perkeltos į nacionalinę teisę, tačiau nacionaliniu lygmeniu nėra suformuotos teismų praktikos dėl teisinių sutarčių, kaip vartojimo sutarčių, kvalifikavimo. Tokios praktikos taip pat nėra suformavęs ESTT. Taigi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kurio priimta nutartis pagal nacionalinę Lietuvos civilinio proceso teisę yra galutinė ir neskundžiama, kilus klausimui dėl ES teisės autonominio aiškinimo, kilo pareiga kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
LAT sustabdė nagrinėjamą bylą ir pateikė klausimus ESTT, rašoma Aukščiausiojo Teismo atstovų trečiadienį išplatintame pranešime.
Su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartimi, priimta byloje Arūnas Devėnas prieš Birutę Šibą, bylos Nr. 3K-7-395/2013, kuria nuspręsta kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, galite susipažinti LAT internetinėje svetainėje.
